ringrãfas (vok. Ringkragen < Ring – žiedas, ratas + Kragen – apykaklė), metalinė (geležinė, žalvarinė, varinė arba sidabrinė) karinės aprangos detalė, dengianti viršutinę krūtinės dalį.
Būna pusmėnulio arba skydo formos plokštelė, panaši į krūtinės šarvą. Atsirado iš riterio šarvų antkaklės. Dėvėtas nuo vidurinių amžių, saugojo karius nuo duriamųjų ginklų. Ringrafas paplito 18 a. pradžioje kaip karininko skiriamasis ženklas tarnyboje. 20 a. dažniausiai civilių buvo naudojamas kaip puošmenos atributas, kartais dovanojamas per krikštą. Po I pasaulinio karo ringrafas karių dažniausiai dėvėtas kaip paradinės uniformos dalis. Per II pasaulinį karą buvo nacių Vokietijos karinių žandarų ženklas. Po karo karių ringrafas dėvimas retai: Suomijoje ir Švedijoje – budinčio kareivio ženklas, Čilėje – paradinės uniformos dalis, 21 a. pradžioje – Meksikos karių uniformos, Jungtinių Amerikos Valstijų karių taktinių šarvų dalis.
Abiejų Tautų Respublikos valdovo Augusto III valdymo laikotarpiu (1733–63) karininkams ringrafai buvo privalomi. Lenkijos karininkai juos dėvėjo su Erelio, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – su Vyčio ženklu. Kaip karininko ženklas išliko iki 1831. Būdingus ringrafus – šiek tiek išgaubtas metalines plokšteles, išlenktas ties kaklu, su išpieštu arba išgraviruotu Čenstakavos Dievo Motinos atvaizdu – dėvėjo Baro konfederatai.
Baro konfederatų vado J. Sawy‑Calińskio ringrafas (1768)
1935