rinijaniai (Rhyniopsida), senovinių iškastinių sporinių induočių augalų klasė. Buvo plačiai paplitę paleozojaus eros silūro ir devono periodais. Tai vieni pirmųjų Žemėje pradėjusių tarpti belapių telominių augalų. Sporofitai 30–100 cm aukščio. Rinijainių požeminės dalys buvo substrate besidriekiantys dvišakai šakoti rizomoidai su vienaląsčiais rizoidais. Iš rizomoidų vėliau atsirado augalų šaknys, iš rizoidų – jų šakniaplaukiai. Rinijainių ortotropinės dvišakai arba laterališkai šakotos antžeminės 5–10 mm skersmens ašinės dalys išaugdavo iš rizomoidų. Telomai augo viršūnėmis. Fertilių telomų viršūnėse išaugdavo pavienės apvalios, elipsiškos arba cilidriškos formos išilginiais plyšiais atsidarydavusios sporangės. Kai kurių rinijainių (pvz., Psilophyton) sporangės sudarydavo viršūnines santalkas. Sporangėse subręsdavo vienodos sporos. Apytakos sistema buvo labai primityvi, haplostelės tipo. Antžeminės ašinės struktūros epidermis buvo su paviršinėmis žiotelėmis.
Rinijainiai augo drėgnose pelkėtose jūrų ir tarpžemyninių vandens telkinių pakrantėse bei seklumose. Sūrių vandens telkinių pakrantėse augančių rinijainių ašinės struktūros turėjo 2–3 mm dydžio į spygliukus panašias emergencijas, per kurias šalindavo druskų perteklių.
Primityviausių rinijainių (gentys Rhynia, Hedeia, Yarravia), priklausančių rinijiečių (Rhyniales) eilei, ašinės struktūros buvo vienodos. Tuo tarpu progresyvesnių rinijainių (gentys Pertica, Trimerophyton, Psilophyton), priklausančių trimerofitiečių (Trimerophytales) eilei, ašinės struktūros buvo nevienodos, su didesne pagrindine ašimi. Manoma, iš rinijainių atsirado asiūkliai, paparčiai ir sėkliniai augalai.
2560