rinkà, prekių ir paslaugų mainų tarp savo noru juose dalyvaujančių pardavėjų ir pirkėjų, šiais mainais pagrįstų ekonominių santykių visuma.
Samprata
Rinkos ekonomikoje rinka yra pagrindinis ekonominės veiklos organizavimo būdas. Rinkos santykiai pagrįsti ekonomine laisve (pardavėjai ir pirkėjai yra nepriklausomi vieni nuo kitų, patys sprendžia, kokias prekes ar paslaugas, kokį jų kiekį parduoti ar pirkti, kokius prekybos partnerius rinktis, kaip nustatyti kainas ir naudoti ekonominius išteklius, atsižvelgia tik į pasiūlos ir paklausos sąveiką), darbo pasidalijimu ir konkurencija, kuri atskleidžia gamintojų veiklos naudingumą visuomenei, jų gamybos sąnaudų veiksmingumą, skatina technologinę ir gamybos organizavimo pažangą, prekių ir paslaugų kokybės gerinimą. Rinka yra tarpinė grandis, kuri susieja gamybą ir vartojimą, suderina gamintojų ir vartotojų interesus.
Rinkos dalyviai
Rinkos subjektai (dalyviai) yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie dalyvauja rinkos santykiuose kaip pardavėjai ir pirkėjai, rinkos objektai – vertybės, kuriomis prekiaujama (materialiosios prekės, informacija, intelektinė nuosavybė ir kitas nematerialusis turtas, įvairios paslaugos).
Esminis rinkos elementas yra kaina, kuri atlieka tris pagrindines funkcijas: informuoja rinkos subjektus, suderina jų ekonominius sprendimus ir riboja vartojimą, kai ištekliai naudojami neefektyviai. Rinkos mechanizmas nuolat reaguoja į jos dalyvių veiksmus, sukeliančius pasiūlos, paklausos ir kainos svyravimus, kol nusistovi nauja rinkos pusiausvyra.
Svarbiausios funkcijos
Ekonomikoje rinka atlieka šias svarbiausias funkcijas: techninę ekonominę (garantuoja prekių ir paslaugų judėjimą iš gamintojų vartotojams), reguliavimo ir paskirstymo (per kainų mechanizmą reguliuoja gamybą, prekių ir pinigų srautus, paskirsto įvairioms prekėms gaminti reikiamus ekonominius išteklius), skatinimo (skatina gaminti prekes ir teikti paslaugas, kurios turi paklausą), informacinę (nuolat informuoja gamintojus ir vartotojus apie rinkos padėtį – kainas, palūkanų normas, vertybinių popierių kursus, prekių ir paslaugų asortimentą ir kokybę, paklausos ir pasiūlos pokyčius), konkurencinę (ekonomiškai motyvuoja ūkio subjektus veikti efektyviau), sanavimo (pašalina iš ekonomikos neefektyvius ūkio subjektus).
Laisvoji rinka
Laisvoji rinka yra toks rinkos modelis, kai netrukdomai veikia paklausos ir pasiūlos pusiausvyros susidarymo dėsnis, rinkos dalyviai veikia be jokio valstybės įsikišimo (reguliavimo) ir visi jų veiksmai rinkoje remiasi tarpusavio sutarimu.
Garsūs laisvosios rinkos šalininkai (A. Smithas, J.‑B. Say, D. Ricardo ir kiti) teigė, kad tobulosios konkurencijos sąlygomis laisvoji rinka garantuoja geriausią iš visų įmanomų visuomeninės gerovės kūrimo būdų (Pareto optimumas). Tobulosios konkurencijos koncepcija yra daugiau teorinė, praktiškai veikiančiose rinkose dažniausiai daugiau ar mažiau pasireiškia iškreipta konkurencija, kelianti grėsmę ekonomiškai silpnesnių rinkos dalyvių interesams, todėl laisvosios rinkos modelis ne visada yra geriausias, rinkos veiklą tam tikru mastu turi reguliuoti ir kontroliuoti valstybė.
Rinkos reguliavimas
Valstybės poveikis rinkos procesams apima, pavyzdžiui, mokesčių, muitų, subsidijų naudojimą siekiant makroekonominių tikslų, kainų reguliavimą, konkurencijos politiką, santykinai neefektyvios, bet socialiai svarbios ekonominės veiklos finansavimą iš valstybės biudžeto, parduodamų prekių ir teikiamų paslaugų kokybės ir saugos kontrolę. Rinkos valstybinis reguliavimas gali būti pabrėžtinai liberalus (pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose) arba socialiai orientuotas (pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse).
Rinkos rūšys
Rinkų rūšys gali būti klasifikuojamos pagal įvairius kriterijus: pavyzdžiui, pagal tai, kieno įtaka rinkoje didesnė, skiriama gamintojo (kai paklausa didesnė už pasiūlą ir susidaro prekių deficitas – tai dažniausiai būdinga planinei ekonomikai) ir vartotojo rinka (kai pasiūla didesnė už paklausą ir susidaro prekių perteklius – taip dažniausiai yra rinkos ekonomikoje), pagal rinkos objektų funkcinę paskirtį – žaliavų, gamybos priemonių, vartojimo prekių, paslaugų, informacijos, darbo rinka, finansų rinka ir kita, pagal konkrečias prekių ir paslaugų kategorijas – maisto prekių, automobilių, kompiuterių, nekilnojamojo turto rinka, naftos rinka, valiutų rinka, akcijų rinka, draudimo, reklamos, turizmo paslaugų rinka ir kita, pagal teritorinį požymį – vietinė, nacionalinė rinka, regioninė (viena jos atmainų yra dviejų ar daugiau valstybių, sudariusių ekonominę sąjungą, sukurta bendroji rinka, pavyzdžiui, Europos Sąjungos Bendroji rinka, Centrinės Amerikos bendroji rinka, Lotynų Amerikos bendroji rinka) ir pasaulinė rinka, pagal pardavimo pobūdį – didmeninė ir mažmeninė rinka, pagal konkurencijos laipsnį – rinkos struktūros įvairios rūšys (nuo tobulosios konkurencijos iki monopolijos), pagal ekonominę veiklą reglamentuojančių teisės normų laikymąsi – legalioji (oficialioji) ir juodoji rinka.
Rinkos rodikliai
Rinkos dydžio svarbiausi rodikliai – pardavimo mastas (natūrine ir vertine išraiška) ir rinkos imlumas, apimantis ir potencialiąją paklausą. Konkrečios įmonės padėtį rinkoje apibūdina jos užimama rinkos dalis (pardavimo bendrojo masto dalis procentais, kurią sudaro šios įmonės pardavimas), rinkos niša (pirkėjų grupė, kurios poreikius įmonė specializuojasi tenkinti), rinkos galia (vieno pirkėjo ar pardavėjo arba jų grupės gebėjimas paveikti rinkos sąlygas, pirmiausia prekių ar paslaugų kainą ir naujų konkurentų įėjimo į rinką galimybes). Įmonės rinkos galios dydis priklauso nuo rinkos struktūros, pačios įmonės ir jos konkurentų potencialo ir veiklos aktyvumo. Siekdamos pagerinti savo padėtį rinkoje įmonės atlieka rinkos tyrimus, kurie padeda nustatyti pagrindinius sėkmės veiksnius.
L: K. Glaveckas ir kiti Rinkos ekonomika ir valstybinis reguliavimas Vilnius 1990; A. Jakutis ir kiti Ekonomikos teorijos pagrindai Kaunas 1999; V. Snieška ir kiti Makroekonomika Kaunas 2006; M. Gärtner Macroeconomics Harlow 2006; Ph. Kotler, K. L. Keller A Framework for Marketing Management Upper Saddle River 2009.
1054
laisvoji rinka; rinkos galia