rinkmai, pagal iš anksto nustatytas taisykles atliekama procedūra, kai valstybės piliečiai iš kelių kandidatų renka savo atstovus ar pareigūnus, kuriems bus pavesta valdyti valstybę.
Rinkimų rūšys
Rinkimai gali būti eiliniai (kai vyksta numatytu laiku, reguliariai) ir pirmalaikiai (juos gali skelbti šalies vadovas ar įstatymų leidžiamoji valdžia). Rinkimams neįvykus ar išrinktiems atstovams atsisakius mandato rengiami pakartotiniai rinkimai. Laisvi ir periodiški atstovų rinkimai laikomi demokratinio valdymo svarbiausia sąlyga. Rinkimais dažniausiai siekiama integruoti gyventojus į valstybės valdymą, atstovauti įvairiems socialiniams ir regioniniams interesams, įteisinti valdžios sudarymą, sudaryti įvairių kandidatų konkurenciją, kad rinkėjai turėtų kuo platesnį pasirinkimą. Moderniose demokratinėse šalyse aukščiausioji politinė valdžia formuojama visuotiniais, lygiais, slaptais, reguliariais, konkurenciniais ir tiesioginiais rinkimais. Labai pasikeitusias rinkėjų politines ir partines preferencijas rodantys rinkimai vadinami kritiniais rinkimais.
rinkimų kampanijos plakatas su visais kandidatais į Strasbūro merus (2020 03 15)
Rinkimų organizavimas ir vykdymas
Rinkimų organizavimo proceso svarbiausi etapai: rinkimų teisės nustatymas, valstybės teritorijos suskirstymas į rinkimų apygardas, rinkėjų sąrašų sudarymas, kandidatų kėlimas ir registravimas, rinkimų kampanija, balsavimas (jo metu kiekvienas rinkėjas asmeniškai atvyksta į rinkimų apylinkę, kur jam turi būti sudarytos sąlygos slaptai užpildyti rinkimų biuletenį; kai kur balsuojama elektroniniu būdu), balsų skaičiavimas, rezultatų nustatymas ir paskelbimas, mandatų suteikimas, išrinktųjų priesaika. Rinkimų teisė yra piliečių teisė dalyvauti rinkimuose, būti išrinktiems ir atstovauti tautai. Skiriama pasyvioji (teisė būti išrinktam) ir aktyvioji rinkimų teisė (teisė rinkti). Visuotinė rinkimų teisė garantuoja, kad rinkėjai nebūtų diskriminuojami (t. y. nebūtų varžoma jų rinkimų teisė) dėl lyties, pažiūrų, socialinės padėties ir kitų savybių.
netiesioginiai rinkimai Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimuose, kai renka nustatyta tvarka atrinkti rinkikai (2016 11 08, Misūrio valstija, Sent Luisas)
Rinkimai gali būti tiesioginiai (renka visi rinkimų teisę turintys gyventojai) ir netiesioginiai (renka nustatyta tvarka atrinkti rinkikai, pvz., Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimuose).
Rinkimus riboja rinkimų cenzai. Dažniausiai rinkimų teisė nesuteikiama nepilnamečiams, asmenims, kurie teismo pripažinti neveiksniais, kai kuriose šalyse – ir nuteistiesiems, privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekantiems asmenims. Kai kuriose šalyse dalyvavimas rinkimuose privalomas.
Daugelyje demokratinių šalių įstatymų leidžiamosios valdžios ir savivaldos institucijų nariai renkami kas ketverius–penkerius metus, valstybėse, kurių valdymo forma yra respublika, kas ketverius–septynerius metus renkamas ir vykdomosios valdžios aukščiausiasis pareigūnas (dažniausiai prezidentas). Rinkimų rezultatai gali būti nustatomi pagal skirtingas rinkimų sistemas.
Istorija
Rinkimų ištakų aptinkama senovės Graikijos miestuose‑valstybėse. Viduriniais amžiais kai kuriose šalyse (pvz., Lenkijos ir Lietuvos Valstybėje) būdavo renkami karaliai. Ch. L. de Montesquieu 1748 veikale Apie įstatymų dvasią (L’Esprit des lois) teigė, kad rinkimai gali nulemti, ar gyventojai valdys savo šalį, ar bus valdžios pavaldiniai. Didžiąją Britaniją jis vadino luomine atstovaujamąja monarchija, kur tautos atstovai renkami ne luominiu principu.
Prancūzijoje iki 1789 revoliucijos rinkimuose dalyvaudavo ne visi gyventojai, atstovavimas buvo luominis. 1789 Prancūzijoje pirmą kartą rinkimų teisė buvo paskelbta valstybės piliečių teise. Nuo tada vis daugiau šalių ėmė rengti visuotinius rinkimus.
Buvusioje SSRS rinkimai būdavo imituojami, jų rezultatai klastojami, nedemokratinėse šalyse tai daroma ir 21 amžiuje.
Rinkimai Lietuvoje
Lietuvoje organizuojami Europos Parlamento (nuo 2014 renkama 11 narių), Lietuvos Respublikos Prezidento (abeji penkerių metų kadencijai), Lietuvos Respublikos Seimo (renkama 141 narys), savivaldybių tarybų (abeji ketverių metų kadencijai) visuotiniai, lygūs ir tiesioginiai rinkimai, vykdomi slaptu balsavimu. Juos reglamentuoja Konstitucija (1992), Rinkimų kodeksas (įsigaliojo 2022 09 01, pakeitė iki tol galiojusius 1992 Seimo rinkimų, 1993 Prezidento rinkimų, 2003 Rinkimų į Europos Parlamentą, 1994 Savivaldybių tarybų rinkimų, 2002 Vyriausiosios rinkimų komisijos ir 2004 Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymus).
rinkimai į Steigiamąjį Seimą Alytuje (1920 05 14)
Konstitucija numato, kad rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai (savivaldybių tarybų rinkimuose – ir nuolatiniai gyventojai, Europos Parlamento rinkimuose – nuolatiniai gyventojai Europos Sąjungos piliečiai) nuo 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja teismo neveiksniais pripažinti piliečiai.
Pasyvioji rinkimų teisė nesuteikiama nuteistiesiems, atliekantiems bausmę, privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekantiems asmenims.
Prezidentu gali būti renkamas (ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės) Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, nuo 40 metų, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje ir jei jis gali būti renkamas Seimo nariu.
Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis nuo 21 metų, nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir nuolat gyvenantis Lietuvoje. Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį.
Europos Parlamento nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas nuolat gyvenantis Lietuvoje Europos Sąjungos pilietis nuo 21 metų, kuris nėra kandidatas į Europos Parlamentą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis savivaldybės gyventojas nuo 18 metų.
Lietuvoje įvykę rinkimai
1919–27, 1936–40 veikė ir nuo 1992 veikia Vyriausioji rinkimų komisija, kuri organizuoja rinkimus ir prižiūri jų tvarką.
Prezidento rinkimai vyko 1919, 1922, 1923, 1926 06, 1926 12, 1931, 1938 (visi netiesiogiai), 1993, 1997 (antrasis turas 1998), 2002 (antrasis turas 2003), 2004, 2009, 2014, 2019, 2024 metais.
Seimo rinkimai vyko 1920 (Steigiamojo Seimo), 1922, 1923, 1926, 1936, 1990 (Aukščiausiosios Tarybos), 1992, 1996, 2000, 2004, 2008, 2012, 2016, 2020 metais.
Europos Parlamento rinkimai vyko 2004, 2009, 2014, 2019 ir 2024 metais.
Savivaldybių tarybų rinkimai vyko 1990 (miestų ir rajonų Liaudies deputatų tarybų), 1995, 1997, 2000, 2002, 2007, 2011, savivaldybių tarybų ir merų – 2015, 2019 ir 2023 metais.
parlamento rinkimai; prezidento rinkimai; savivaldos rinkimai