rinkmų téisė, žmogaus politinė teisė rinkti valstybinės valdžios atstovus (aktyvioji rinkimų teisė) ir teisė būti išrinktam (pasyvioji rinkimų teisė). Rinkimų teisė yra piliečių viena svarbiausių politinių teisių, dalyvavimo valdant šalį pagrindinė forma, todėl laikoma demokratinės valstybės ir atviros pilietinės visuomenės gyvavimo būtina sąlyga. Dalyvaudami laisvuose demokratiniuose rinkimuose piliečiai formuoja atstovaujamąsias valstybinės valdžios institucijas, per kurias tauta įgyvendina suvereno galias. Pagal visuotinai pripažintas teisės normas ir principus, įtvirtintus Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje (1948), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (1950), Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte (1966) ir kitur, valstybės legitimi (legitimumas) valdžia turi būti grindžiama rinkėjų valia, išreikšta laisvuose, teisinguose, periodiškai vykstančiuose rinkimuose, kurių pagrindiniai principai – visuotinė, tiesioginė, lygi rinkimų teisė ir slaptas balsavimas.
kovotojos dėl Jungtinių Amerikos Valstijų moterų politinių teisių Annie Kenney ir Christabel Pankhurst (1908)
Daugelyje šalių teismo pripažinti neveiksniais ir kalintys asmenys negali įgyvendinti nei aktyviosios, nei pasyviosios rinkimų teisės.
Lietuvoje piliečių rinkimų teises garantuoja Konstitucija (1992), reglamentuoja Rinkimų kodeksas, priimtas 2022 07 19 ir įsigaliojęs 2022 09 01. Kodeksas pakeitė Seimo rinkimų (galiojo nuo 1992), Prezidento rinkimų (galiojo nuo 1992), Savivaldybių tarybų rinkimų (galiojo nuo 1994), Rinkimų į Europos Parlamentą (galiojo nuo 2003) ir kitus įstatymus.