rinkinỹs, pagal kelis požymius komplektuojama vienarūšių arba įvairiarūšių rankraščių ir spaudinių visuma, sudaranti savarankišką, bet neužbaigtą, nuolat pildomą bibliotekos fondo vienetą (dalį). Rinkinių turi mokslinės ibliotekos, archyvai ir didesni muziejai. Rinkiniai gali priklausyti įvairioms kolekcijoms. Rinkiniams savo pobūdžiu artimos beveik visos universalaus turinio asmeninės bibliotekos. Rinkinys dažniausiai sudaromas pagal rankraščių ir spaudinių tematiką, paskirtį. Leidžiama rinkinių rodyklės, aprašai ir katalogai.
LIETUVOJE šios paskirties svarbiausi leidiniai yra Senoji lietuviška knyga Vilniaus universitete (sudarė N. Feigelmanas, dalis 1 1959), Rankraščių rinkinių rodyklė (sudarė E. Treinienė, 1977), Lietuvos mokslų akademijos Pergamentų katalogas (sudarė R. Jasas, 1980), Lietuvos TSR valstybinės respublikinės bibliotekos rankraščių rinkinių rodyklė (sudarė J. Žebrytė, 1984), Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus rinkinių rodyklė (sudarė N. Šulgienė, 1990). Šių leidinių pagrindu 1993 Lenkijoje išleista suvestinė didesnių Lietuvos rankraščių rinkinių rodyklė lenkų ir iš dalies lietuvių kalba Vilniaus rankraščių rinkinių vadovas (Przewodnik po zbiorach rękopisów w Wilne, sudarė M. Kocójowa). Yra daug parengtų nespausdintų Lietuvos knygos mėgėjų ir bibliofilų asmeninių knygų rinkinių katalogų.
3037