riñkliava, privalomoji įmoka į valstybės ar savivaldybės biudžetą, kurią moka privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys kaip atlygį už valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ir organizacijų jiems teikiamas viešąsias paslaugas. Kitaip nei mokesčiai, kurie nuo apmokestinamojo objekto reguliariai mokami į biudžetą visuomenės poreikiams tenkinti, rinkliava yra vienkartinė įmoka už konkrečią paslaugą, jos dydis nustatomas kaip apibrėžta pinigų suma atsižvelgiant į šios paslaugos suteikimo išlaidas. Rinkliavos gali būti imamos už juridinę galią turinčių dokumentų (pavyzdžiui, pasų, licencijų, leidimų, pažymų) ir jų dublikatų išdavimą, keitimą ir perregistravimą, naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis, transporto priemonių įvažiavimą į tam tikras teritorijas (pavyzdžiui, kurortines vietoves, senamiesčius), jūrų uostų paslaugas laivų ir krovinių savininkams, įvairių objektų įregistravimą valstybiniuose registruose, civilinės būklės aktų įregistravimą civilinės metrikacijos įstaigose, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, naminių gyvūnų (šunų, kačių) laikymą daugiabučiuose namuose ir kita.
LIETUVOJE rinkliavos įteisintos Konstitucijoje, jų nustatymą, ėmimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas (2000). Rinkliavos dažniausiai mokamos iš anksto, prieš suteikiant paslaugas, už kurias jos imamos. Valstybės rinkliavos (valstybinė rinkliava) dydžius pagal mokamų viešųjų paslaugų sąrašą ir jų apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė, vietinių rinkliavų (vietiniai mokesčiai ir rinkliavos) – savivaldybių tarybos.