rinkos pusiausvyra

riñkos pusiáusvyra, paklausõs ir pasiūlõs pusiáusvyra, tam tikrų prekių ar paslaugų rinkos būklė, kai jų paklausa lygi pasiūlai. Rinkos pusiausvyros sąlygomis pirkėjai ir pardavėjai sutinka pirkti ir parduoti tą patį prekių ar paslaugų kiekį ta pačia kaina (pusiausvyros kaina). Kai prekių ar paslaugų kaina yra mažesnė už rinkos pusiausvyros kainą, rinkoje susidaro jų deficitas, kuris nepalankus pirkėjams, kai didesnė – prekių ar paslaugų perteklius, kuris nepalankus pardavėjams, ir tik rinkos pusiausvyros būsena tenkina ir vienus, ir kitus. Grafiškai rinkos pusiausvyrą išreiškia paklausos kreivės ir pasiūlos kreivės susikirtimo taškas (vadinamasis rinkos pusiausvyros taškas). Dėl išorinių poveikių, lemiančių paklausos ir pasiūlos pokyčius, rinkos pusiausvyros padėtis gali keistis. Pavyzdžiui, kai pasiūla nekinta, didėjant paklausai kaina ir pardavimo mastas didėja, paklausai mažėjant – kaina ir pardavimo mastas mažėja. Kai paklausa nekinta, pasiūlai didėjant kaina mažėja, o pardavimo mastas didėja, pasiūlai mažėjant – kaina didėja, o pardavimo mastas mažėja. Rinkos pusiausvyra gali būti stabili, jei rinkai praradus pusiausvyrą (dėl trumpalaikių paklausos ar pasiūlos svyravimų) po tam tikro laiko ji grįžta į ankstesnę rinkos pusiausvyros padėtį, arba nestabili, jei tokiu atveju nusistovi nauja rinkos pusiausvyros padėtis su kitokia kaina ir (ar) pardavimo mastu. Darbo rinkos pusiausvyra susidaro, kai šalyje yra natūralusis nedarbo lygis. Geriausia įmanoma šalies ekonomikos būklė yra bendroji pusiausvyra, kai rinkos pusiausvyra vienu metu nusistovi visų prekių ir paslaugų rinkose.