rinkos socializmas

riñkos socialzmas, ekonominė sistema, kurioje įmonių ir gamybos priemonių valstybinė nuosavybė derinama su rinkos santykiais. Rinkos socializmo sąlygomis centralizuoto ekonominio planavimo institucijos priima tik svarbiausius strateginius sprendimus (pvz., dėl ekonomikos plėtros krypčių, investicijų masto), nustato rinkos parametrus – kainas, palūkanų normas, darbo užmokestį ir mokesčius, o kasdienę ekonominę veiklą, išteklių paskirstymą, gamybą ir vartojimą reguliuoja laisvosios rinkos mechanizmas.

Rinkos socializmo teorinės ištakos siekia 19 a. pradžią. Ekonominės sistemos koncepcijų, kurios siūlė kooperatinę nuosavybę derinti su laisvąja rinka, pateikė P. J. Proudhonas, anarchistai ir sindikalistai. 20 a. pirmoje pusėje rinkos socializmas susiformavo kaip savarankiška ekonominė mokykla, žymiausi atstovai – O. R. Lange (Lenkija), E. Barone (Italija), A. P. Lerneris (Didžioji Britanija), F. M. Tayloras (Jungtinės Amerikos Valstijos). Rinkos socializmo šalininkai teigė, kad laisvosios rinkos principų naudojimas esant gamybos priemonių valstybinei nuosavybei racionalizuoja socialistinę ekonomiką, garantuoja optimalų ekonominių išteklių paskirstymą (Pareto optimumas), palaiko gamintojų konkurenciją, atsakomybę ir veiklos efektyvumą neatkuriant didelės socialinės nelygybės ir darbuotojų išnaudojimo, būdingų kapitalistinei visuomenei. Rinkos parametrų valstybinis reguliavimas padeda išvengti ekonominių krizių: pvz., jei rinkoje atsiranda perteklinė paklausa, valstybės valdžia centralizuotai didina kainas, jei atsiranda perteklinė pasiūla – mažina kainas, kol bus pasiekta nauja rinkos pusiausvyra. Kai kurie rinkos socializmo šalininkų siūlymai, pvz., investicinių sprendimų centralizavimas, buvo įgyvendinti vykdant socialistinio ūkio reformas 20 a. 6 dešimtmetyje Jugoslavijoje, 7–9 dešimtmečiais – Vengrijoje, Čekoslovakijoje, Lenkijoje, Kinijoje, Vietname. Rinkos socializmo koncepcija buvo aštriai kritikuojama, bet turėjo didelį poveikį vėlesnėms (L. Hurwicziaus, K. J. Arrow ir kitų autorių) ekonominių išteklių paskirstymo teorijoms.

1305