rità (skr. ṛta(m) – nustatyta tvarka, dėsnis, tiesa < ṛ – kilti, derinti, atlikti), hinduizme – vidinė veikiamoji galia ar tiesa, lemianti dėsningą visatos ir visuomeninę tvarką. Ritos samprata pradėjo klostytis Rigvedoje. Joje rita paminėta 390 kartų ir laikoma deramos gamtinės, dorinės ir apeiginės tvarkos veikimo laiduotoja. Rita siejama su Vedų įvairiais dievais, ypač su ją globojančiais Varuna ir Mitra. Rita nustatoma ne iš išorės, o pati iš savęs, t. y. lemia net save. Nuo Upanišadų laikotarpio (7 a. prieš Kristų–1 a. po Kristaus) vietoj ritos sampratos ėmė įsigalėti dharmos ir karmos metafiziniai principai. Ritos priešingybė – anrita (adharma).
171