ritnis, lietuvių sportinis žaidimas su ritiniu ir ritmuša. Žaidžia 2 komandos po 7 žaidėjus stačiakampėje 80–110 m ilgio ir 40–75 m pločio žolėtoje aikštėje, padalytoje vidurio linija pusiau. Žaidžiama 2 kėlinius po 20 min gryno laiko su 10 min pertrauka. Ritmušos (ritinio lazdos) ilgis 135–150 cm, išlenktos mentelės ilgis iki 40 cm, plotis iki 10 cm (vartininko iki 15 cm). Ritinis – kietos gumos diskas, kurio skersmuo 17–18 cm, storis 2,5 cm, masė 600–700 g. Stengiamasi įritinti ritinį į varžovų ginamus vartus (komandai įskaitomi 3 taškai) arba perritinti jį per galinę aikštės liniją (įskaitoma 1 taškas). Laimi komanda, surinkusi daugiau taškų. Ritinis ridenamas (metamas) varžovų komandos link, gali būti paritintas viena ranka įsibėgėjus arba iš vietos taip, kad jis riedėtų žeme. Sviestas ritinis oru skrieti gali ne daugiau kaip 12 metrų.
ritinis
Žaidėjas (išskyrus vartininką vartininko aikštelėje) ritinį stabdyti gali tik ritmuša, jei jis nevisiškai sustabdomas – bet kuria kūno vieta. Jeigu komanda prasižengia, baudinys metamas į vartus iš pražangos vietos arba, jeigu prasižengiama vartininko aikštelėje, – nuo 16 m (įmetus įskaitomi 2 taškai).
Ritinis žaidžiamas nuo 17 amžiaus. Ilgą laiką ritinėtas beržinis arba ąžuolinis kaustytas ritinis. Žaidimas minimas S. Daukanto ir M. Valančiaus raštuose. 1923 K. Dineika pagal įvairiuose Lietuvos regionuose žaidžiamą ritinį parengė bendras taisykles, 1956 jas panaujino V. Steponaitis. 1923 Kaune įvyko pirmos oficialios ritinio rungtynės, 1957 Vilniuje – Kauno ir Vilniaus komandų varžybos. 1958 įkurta Lietuvių žaidimų federacija, kuriai priklausė ir ritinio sportas, 1973 – Lietuvos ritinio sporto (iki 1997 Lietuvos ritinio) federacija. Nuo 1961 kasmet rengiami Lietuvos čempionatai.