ritmas

rtmas (gr. rhythmos – darnumas, proporcingumas), architektūros ar dailės kūrinio kompozicijos priemonė – plastinių ir vaizdinių elementų kaitaliojimo, gretinimo, kartojimo vienodais ir nevienodais tarpais tvarka. Ritmo raiškos svarbiausi elementai: spalva, linija, forma. Lemia ir šviesos bei šešėlių, figūrų, ornamentų, motyvų išdėstymas, spalviniai niuansai, kontrastai, faktūros, tūriai. Μeniniam vaizdui suteikia vienovės, darnos, pusiausvyros, pabrėžia kūrinio proporcijas, formos ir prasmės akcentus, padeda sukurti nuotaiką, gali sukelti judėjimo įspūdį. Ritmas gali būti aiškus, tolydus (būdingas dekoratyvinėms, ornamentinėms kompozicijoms), laisvas (daugiausia vaizduojamosios dailės kūriniuose), įvairaus sudėtingumo. Dailėje ritmo terminas vartojamas nuo maždaug 18 amžiaus. Yra menininkams, atskiroms kultūroms būdingų ritmų, pagal kuriuos galima pažinti dirbinio kūrėjus (labiausiai – ankstyvųjų amžių dailės). Dažniausiai taikomas taikomojoje dailėje.