Riukiù kabos vartojamos Riukiu archipelago salose, priklausančiose Japonijai. Artimos japonų kalbai, todėl kai kurių kalbininkų skiriama japonų (japonų‑riukiu) kalbų šeima, kurios dalimi laikomos Riukiu kalbos. Kalbančiųjų apie 1,1 mln. (21 a. pradžioje). Riukiu kalbos agliutinacinės. Dažniausiai skiriamos 6 Riukiu kalbos: okinaviečių kalba (apie 1 mln. kalbančiųjų), mijakų kalba (apie 60 000), jaejamų kalba (apie 40 000), amamių kalba (apie 30 000), kunigamių kalba (apie 5000), jonagunių kalba (apie 800). Kai kurie mokslininkai išskiria 11 kalbų (pvz., skiriamos atskiros šiaurės amamių ir pietų amamių kalbos ir kitos). Lingvistinėje literatūroje nėra vienos nuomonės dėl Riukiu kalbų statuso. Ilgą laiką buvo laikomasi imperialistinės Japonijos laikotarpiu (1868–1945) suformuotos nuomonės, kad Riukiu kalbos tėra japonų kalbos tarmės. Tokia nuomonė Japonijoje populiari ir 21 amžiuje. Bet dauguma pasaulio kalbininkų Riukiu kalbas laiko atskiromis kalbomis. Manoma, Riukiu kalbos nuo japonų kalbos atsiskyrė apie 6–7 amžiuje. Okinavų kalbõs šiuri tarmė buvo sunorminta Riukiu karalystės laikotarpiu (1477–1526 valdant karaliui Šio Šinui) ir atliko valstybinės kalbos funkcijas. Visa to laikotarpio literatūra sukurta šiuri tarme. Randama daug senų įrašų ant akmenų. 21 a. Riukiu kalbų tekstai užrašomi japonų raštu. Dėl negatyvios ankstesnių Japonijos vyriausybių politikos ir šiomis kalbomis kalbančiųjų persekiojimo ir žeminimo Riukiu kalbos sparčiai nyksta, daugiausia tik vyresnės kartos žmonių vartojama buityje. Jaunimas dažniausiai vartoja japonų kalbą. Yra bandymų Riukiu kalbas išsaugoti. Okinaviečių kalba transliuojamos radijo laidos.
85