Riukiu salos
Yambaru nacionalinis parkas (Okinavos sala)
Riukiù sãlos (Ryūkyū‑shotō), Nansjo sãlos (Nansei‑shotō), salynas Ramiajame vandenyne, tarp Kiusiu ir Taivano salų. Priklauso Japonijai. Salos ištįsusios apie 1200 km ilgio lanku, skiria Rytų Kinijos jūrą nuo vandenyno ir Filipinų jūros. Bendras plotas 4800 km2. Apie 1,5 mln. gyventojų. Salyną sudaro penkios salų grupės: Osumi, Tokaros, Amami (priklauso Kagošimos prefektūrai), Okinavos ir Sakišimos (susideda iš 3 grupių – Mijako, Jaejamos ir Senkaku salų, sudaro Okinavos prefektūrą). Didžiausios salos: Okinava (1200 km2), Jakušima (1033 km2), Ošima (712 km2), Tanegašima, Iriomotedžima, Tokumošima, Išigašima.
Dauguma salų vulkaninės kilmės, susidariusios dviejų litosferos plokščių (Ramiojo vandenyno ir Eurazijos) subdukcijos zonoje. Vulkanizmas (yra veikiančių ir užgesusių ugnikalnių), žemės drebėjimai. Yra fosforitų, akmens anglių.
Paviršiaus dažniausias aukštis 300–350 m (plynaukštės). Didžiosiose salose yra kalnų; didžiausias aukštis 1935 m (Jakušimos sala). Mažesniosios salos – koralinės; paviršius žemas. Daugelį salų juosia koralų rifai.
Klimatas musoninis – subtropinis ir tropinis. Per metus iškrinta 2000–3500 mm kritulių; daugiausia gegužę–birželį ir rugpjūtį–rugsėjį. Sausio vidutinė temperatūra 14–18 °C, liepos 27–28 °C. Rudenį būna taifūnų.
Dirvožemiai daugiausia geležaliuminžemiai, geltonžemiai, rūgštžemiai.
Drėgnieji paatogrąžių miškai. Jakušimos saloje yra natūralių japoninių kriptomerijų miškų.
Gyvūnija priklauso Indijos–Malajų zoogeografinei sričiai, panaši į Taivano, Filipinų, Pietryčių Azijos gyvūniją.
Jakušimos biosferos rezervatas – pasaulio paveldo vertybė (1993). Jaejamos salose yra Iriomotės nacionalinis parkas.
Žemdirbystė. Auginama cukranendrės, ryžiai, batatai, ananasai, bananai. Galvijininkystė. Žvejyba. Turizmas.
Salos tankiai gyvenamos (610 žm./km2). Didžiausi miestai: Naha (Okinavos sala, administracinis centras, tarptautinis oro uostas), Okinava (1945–72 okupuota Jungtinių Amerikos Valstijų), Urasoe, Ginovanas.