Riuriko piliakalnis
Riùriko pliakalnis yra Rusijoje, Naugardo srityje, apie 2 km į pietus nuo Didžiojo Naugardo, ties Gorodiščės kaimu. Iki 19 a. vadintas Gorodiščės piliakalniu. Piliakalnio kalva apardyta 19 a. per jį iškasus kanalą. Riuriko piliakalnį 1901 kasinėjo rusų archeologas N. Polianskis, 1928, 1935, 1965 – Didžiojo Naugardo archeologų vadovaujamos ekspedicijos, nuo 1975 – SSRS Mokslų akademijos ekspedicija (vadovas E. Nosovas). Rasti 3 kultūriniai sluoksniai: neolito, ankstyvojo geležies amžiaus ir 12–15 amžiaus. Nustatyta, kad šioje vietoje 7–8 a. po Kristaus buvusi tvirtovė su medine siena ant pylimo. 9–10 a. 6–7 ha ploto gyvenvietėje (siejama su metraščiuose minimu Naujuoju miestu) gyveno kunigaikštis ir jo draugovė, 1103 pastatyta Apreiškimo cerkvė (perstatyta 14 amžiuje). Po 10 a. gyvenvietė prarado politinio centro reikšmę, nuo 12 a. čia įsikūrė Naugardo kunigaikščio vietininko rezidencija, 15–16 a. vyko Maskvos didžiojo kunigaikščio teismai. Po 16 a. gyvenvietė tapo kaimu. Per Antrąjį pasaulinį karą cerkvę susprogdino nacių Vokietijos kariuomenė. Riuriko piliakalnio radiniai: švininiai Rusios ir Bizantijos 12–15 a. antspaudai, plombos, pinigai (9–10 a. dirhemai, tarp jų 3 lobiai, Vakarų Europos, 15–16 a. rusiškos monetos, Prahos grašis), papuošalai (apyrankės, karoliai, segės, antkaklės su runų įrašais, žiedai, amuletai), sidabrinė valkirijos figūrėlė, svarstyklių liekanos, svareliai, laiškas ant beržo tošies, keramikos dirbinių fragmentai, darbo įrankiai. Gyventojai vertėsi metalo apdirbimu, kauladirbyste. Rasta medinių statinių fragmentų.
Gorodiščės piliakalnis