rizodèrmis (gr. rhiza – šaknis + derma – oda), augalo jaunų šaknų dengiamasis audinys, atliekantis apsauginę ir siurbiamąją funkcijas. Rizodermis dar vadinamas epiblema. Kilęs iš dermatogeno. Rizodermį sudaro vienas sluoksnis apvalių ląstelių, turinčių stambias vakuoles. Rizodermio ląstelių sienelės plonos, be kutikulės, todėl lengvai praleidžia vandenį su ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis. Rizodermio paviršius dažniausia apaugęs šakniaplaukiais. Iš kiekvienos ląstelės išauga po 1 šakniaplaukį. Rizodermio ląstelės skirstomos į trichoblastus (su šakniaplaukiais) ir atrichoblastus (be šakniaplaukių). Rizodermis funkcionuoja trumpai – 2–3 savaites. Šakniaplaukiams sunykus rizodermio ląstelės žūva, jas pakeičia egzodermio ląstelės, kurių paviršius sukamštėjęs. Retai rizodermio ląstelės išlieka, jų sienelės sustorėja, sukamštėja arba sumedėja.
849
-epiblema