rizoktoniòzė, augalų liga. Sukelia rizoktonijos (Rhizoctonia) genties nelytiniai (anamorfiniai) grybai, jų teleomorfos priklauso papėdgrybių (Basidiomycetes) klasės Thanatephorus ir kai kurioms kitoms gentims. Pasaulyje ir Lietuvoje plačiai paplitusi bulvinė rizoktonija (Rhizoctonia solani, teleomorfa Thanatephorus cucumeris) sukelia įvairių žolinių ir sumedėjusių augalų rizoktoniozę. Rizoktonijos, kurios formuoja sterilią grybieną ir skleročius dirvožemyje, dažniausiai puola augalų (bulvių, kopūstų, pomidorų, agurkų, morkų) daigus, stiebus ir šaknis, sukelia jų vytimą, diegavirtę ir puvimą. Bulvių rizoktoniozė (bulvių šašai, baltoji kojelė) pažeidžia daigus, žemutinę stiebo dalį, šaknis, stolonus ir gumbus. Jie silpnai vystosi arba žūsta. Ant ligotų gumbų susiformuoja smulkūs juodi skleročiai. Morkų ir runkelių šakniavaisių rizoktoniozę (violetinį puvinį) sukelia purpurinis suktagrybis (Helicobasidium purpureum, nelytinė stadija Rhizoctonia violaceae). Pažeisti šakniavaisiai vietomis arba ištisai apsitraukia tamsiai violetine valktimi, pradeda pūti, pasidengia grybo skleročiais. Kad rizoktoniozė mažiau plistų, sėklos ir bulvių gumbai prieš sodinimą beicuojami fungicidais, laikomasi sėjomainos, dezinfekuojamas šiltnamių ir inspektų gruntas, sandėliai išvalomi ir dezinfekuojami.
baltoji kojelė