Hofstadter Robert (Robertas Hòfstateris) 1915 02 05Niujorkas 1990 11 17Stanford (Kalifornijos valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų fizikas. Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos (1958), Amerikos menų ir mokslų akademijos (1970) narys.
Išsilavinimas ir veikla
1938 baigė Princetono universitetą ir įgijo daktaro laipsnį. 1946–50 dėstė Princetono, nuo 1950 – Stanfordo universitete; profesorius (1954), 1967–74 Didelių energijų fizikos laboratorijos direktorius.
Mokslinė veikla
Svarbiausios mokslinių tyrimų sritys: branduolio fizika, branduolinė technika, optika, greitintuvų technika, didelės energijos fizika. 1939–40 su kitais Pensilvanijos universitete kūrė Van de Graaffo generatorių branduoliniams tyrimams. 1948 sukonstravo scintiliacinį skaitiklį naudodamas taliu aktyvinto natrio jodido kristalus (šio tipo skaitikliai labai paplito gama spektroskopijoje). 1950 sukūrė naujus neutronų ir rentgeno spindulių skaitiklius. Nuo 1950 tyrė didelės energijos elektronų sklaidą nuo nukleonų. Stanforde kūrė sparčiaveikius cezio fluorido skaitiklius, t. p. Čerenkovo skaitiklius. 1953 pradėjo elektronų sklaidos tyrimus. Gavo duomenų apie elektros krūvio ir magnetinio momento pasiskirstymą nukleonuose, nukleonų matmenis. Pirmasis nustatė nukleonų formos faktorius: 1957 – protono krūvinį ir magnetinį formos faktorių, 1958 – neutrono magnetinį formos faktorių.
Robert Hofstadter
Apdovanojimai
Nobelio fizikos premija (1961, su R. L. Mössbaueriu).