Robert Wilson

Wilson Robert (Robertas Vlsonas) 1941 10 04Waco, Jungtinių Amerikos Valstijų teatro režisierius, scenografas, dramaturgas, dailininkas. Eksperimentinio ir avangardinio teatro vienas žymiausių atstovų. 1959–62 studijavo Teksaso universitete Austine (verslo administravimą). 1965 baigė Pratto institutą Niujorke (architektūrą). 7 dešimtmetyje Niujorke dirbo su kurčnebyliais ir sutrikusio intelekto vaikais, įkūrė Byrd Hoffman mokyklą (1968) ir fondą (1969), su jų nariais terapijos tikslais pastatė spektaklių (BYRD woMAN 1968, Ispanijos karalius, Sigmundo Freudo gyvenimas ir laikai, abu 1969, Kurčiojo žvilgsnis 1971, Josifo Stalino gyvenimas ir laikai 1973, Laiškas Karalienei Viktorijai 1974), juose naudojo neverbalines raiškos priemones.

Robert Wilson

R. Wilson. Muzikinio spektaklio J. S. Bacho Pasija pagal Joną scena (2007, scenografas R. Wilsonas, kostiumų dailininkė Frida Parmeggiani; Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)

Režisavo spektaklių pasaulio teatruose; svarbesni (dažniausiai ir jų scenografas, šviesų dailininkas, inscenizacijos ar pjesės autorius): Mirtis, destrukcija ir Detroitas (2 dalys 1979–87), H. Müllerio Hamleto mašina (1986), Orlandas (1989, 1993, 1996, 2009, pagal V. Woolf), Juodasis raitelis (1990), G. Büchnerio Voicekas (2000), A. Čechovo 3 seserys (2001), S. Becketto Laimingosios dienos (2008, 2010) ir Paskutinė Krepo juosta (2009), K. Čapeko Makropulo receptas (2010), F. Wedekindo Lulu (2011), Senė (2013, pagal D. Charmsą), 1914 (2014, pagal K. Krausą ir J. Hašeką), J. W. Goethe’s Faustas (2 dalys), Puškino pasakos, Laiškas žmogui (pagal V. Nižinskio dienoraščius, visi 2015), Marija pasakė tai, ką pasakė (2019), Darrylo Pinckney Dorianas (2022, ir Nacionaliniame Kauno dramos teatre).

Režisavo operų, svarbesnės: Ph. Glasso Einsteinas paplūdimyje (1976, atnaujinta 1984, 1992, 2012), R. Wagnerio Parsifalis (1991) ir Lohengrinas (1998), Ch. Gounod Faustas (2008), C. M. von Weberio Laisvasis šaulys (2009), C. Monteverdi Orfėjas (2009) ir Uliso sugrįžimas į tėvynę (2011), L. Janáčeko Katia Kabanova (2010), G. Verdi Makbetas (2013), Traviata (2016) ir Otelas (2019), G. Puccini Turandot (2018, 2019 pastatyta Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Auksinis scenos kryžius 2020). Pastatė muzikinių spektaklių (J. S. Bacho Pasija pagal Joną 2007, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, A. Pärto Pasija pagal Adomą 2015, LUTHERIS šoka su dievais 2017). R. Wilsono spektakliuose atsisakoma tradicinės fabulos, personažų, būdinga simultaniški, sulėtinti aktorių judesiai, architektūriški scenovaizdžiai, sudėtingos šviesų ir garsų kompozicijos, eksperimentai su laiku ir erdve, yra performanso, šokio, vaizduojamojo meno elementų. Sukūrė vaizdo filmų, instaliacijų, performansų, skulptūrų. Venecijos bienalės prizas Auksinis liūtas už skulptūrą (1993), Europos teatro premija (1997). Imperatoriškoji premija (2023).

R. Wilson. G. Puccini operos Turandot spektaklio scena (2019, scenografas ir šviesų dailininkas R. Wilsonas, kostiumų dailininkas Jacques’as Reynaud, © LATGA / SIAE, 2020; iš kairės: Liu – Eugenia Dushina, Altoumas – Marco Spotti, Kalafas – Kristian Benedikt, pirma iš dešinės Turandot – S. Janušaitė)

1706