Robertas I Anžujietis

Ròbertas I Anžujiẽtis (Roberto I d’Angio) 1278 1343 01 19Neapolis, Neapolio karalystės karalius (1309–43). Neapolio karaliaus Karolio II sūnus. Per Sicilijos mišparų karus (1282–88) buvo Aragono karaliaus Petro III įkaitas. 1296 karu nesėkmingai bandė sugrąžinti Anžu dinastijos valdžią Sicilijoje. Tapęs karaliumi buvo popiežiaus šalininkų gvelfų lyderis, priešinosi Šventosios Romos imperijos imperatoriams siekiantiems įsitvirtinti Italijoje (bet iš pradžių liko neutralus, kai į Romą karūnuotis imperatoriumi 1328 atvyko Vokietijos karalius Liudvikas IV Bavaras ir antipopiežiumi paskelbė Mikalojų V). 1330 popiežiui Jonui XII sudarius sąjungą su Čekijos karaliumi Jonu Liuksemburgu Robertas I Anžujietis išvijo iš Šiaurės Italijos pastarojo kariuomenę, subūręs gvelfus ir gibelinus. 1345 Neapolio vicekaraliui Jonui Anžu pralaimėjus gibelinams Gamenario mūšyje (prie Turino) Anžu dinastija prarado įtaką Šiaurės Italijoje. Robertas I Anžujietis garsėjo menų globa, jo veiklą šioje sityje šlovino Dante, F. Petrarca, G. Boccaccio.