Roche’o ribos poveikis palydovui: a – artėdamas prie Roche’o ribos palydovas deformuojasi, b – ima irti, c – suyra ir tampa žiedu; 1 – planeta, 2 – Roche’o riba, 3 – palydovas
Roche’o riba (Ròšo ribà), mažiausio atstumo nuo planetos apibrėža, už kurios palydovas, skriedamas apskritimine orbita, dar nesuyra dėl planetos traukos (potvyninių jėgų). Rocheʼo ribos ertmėje negalima kūno gravitacinė kondensacija iš padrikos medžiagos, todėl galėjo atsirasti ar išlikti smulkių dalelių žiedai prie didžiųjų planetų. Palyginti maži ir kieti kūnai Rocheʼo ribos srityje nesuyra, pvz., kad suirtų į Jupiterio Rocheʼo ribos ertmę įskriejęs kietas palydovas, jo skersmuo turi būti daugiau kaip 400 km. Mėnulio Rocheʼo riba lygi 2,9 Žemės spindulio. Pirmasis skystųjų palydovų Rocheʼo ribą 1848 teoriškai apskaičiavo É. A. Roche’as.
906