kietumo nustatymo Rockwellio metodu schema
Rockwellio metodas (Ròkvelio metòdas), vienas labiausiai paplitusių metalų ir jų lydinių kietumo matavimo būdų. Specialiu presu į bandinio paviršių pradine jėga F0 = 0,1 kN spaudžiamas identorius – deimantinis kūgis (nustatant kietųjų metalų kietumą), kurio viršūnės kampas 120°, arba 1,588 mm skersmens grūdinto plieno rutuliukas (nustatant minkštųjų metalų kietumą). Identorius įsminga į gylį h0. Tada prie pradinės jėgos pridedama pagrindinė jėga F1 ir identorius įsminga į gylį h1 (bendroji jėga F sudaro 0,6 kN ir priklauso nuo metalo kietumo). Pašalinus pagrindinę jėgą F1 išmatuojamas įspaudo gylis h (dėl medžiagos tamprumo h būna mažesnis už h1).
Įspaudo gylių skirtumą h–h0 rodo kietumo vienetais sugraduotas indikatorius (vienetu laikomas identoriaus įsmigimas į 0,002 mm gylį). Metalo kietumą pagal Rockwellį matuojant deimantiniu kūgiu rodo skalė C – HRC (naudojant 0,6 kN jėgą) arba skalė A – HRA (naudojant 1,5 kN jėgą); skalė B rodo kietumą matuojant plieno rutuliuku – HRB (naudojant 1,0 kN jėgą). Metodas yra universalus, patogus, matavimas trunka vos keletą sekundžių.
Šį metodą 1919 sukūrė Stanleyʼis Pickettas Rockwellis (Jungtinės Amerikos Valstijos).