Rodãnovo kultūrà, Rytų Europos archeologinė kultūra.
Gyvavo 9–15 a. Kamos aukštupyje. Pavadinta pagal 1932–37 rusų archeologų tirtą Rodanovo gyvenvietę Permės Komių autonominėje apygardoje (ties Gorodiščės kaimu, Jusvino rj., Rusija). Kultūrą tyrė A. Šmidtas, A. Smirnovas, M. Talickis, V. Oborinas. Žinoma daugiau kaip 300 paminklų.
Žmonės (manoma, jų buvo daugiau kaip 4500) gyveno upių krantuose įrengtose 3–20 ha ploto gyvenvietėse, įtvirtintose 1–3 pylimais, medinėmis gynybinėmis sienomis, grioviais, ir kaimuose. Būstai antžeminiai stačiakampiai, aptverti tvoromis, stogai dengti beržo tošimi. Rasta ūkinės religinės paskirties pastatų. Gyventojai vertėsi žemdirbyste (vasariniai ir žieminiai javai), gyvulininkyste, medžiokle, žvejyba, metalurgija, metalo apdirbimu, kaulo raižyba ir juvelyrika, druskos gavyba. Iki 11 a. vyravo lydiminė, nuo 11 a. – ariamoji žemdirbystė. Prekiavo su gretimomis Uralo gentimis, Volgos bulgarais, Iranu ir Chorezmu. Mirusiuosius laidojo dažniausiai nedegintus kapinynuose; įkapių rasta nedaug. Nuo 12 a. didėjo socialinė diferenciacija, 14–15 a. iš buvusių 7 genčių pradėjo formuotis komių tautybė. 15 a. Rodanovo kultūros teritorija buvo prijungta prie Rusijos valstybės, iš rusų kolonistų šios kultūros žmonės perėmė krikščionybę ir krikščioniškus laidojimo papročius.
Rodanovo kultūra: a – arklio figūrėlė, b – papuošalas, c – stilizuota paukščio figūra