Ròdas (Rodos), sala Egėjo jūros pietryčiuose, Pietų Sporadų salyne, prie Turkijos pietvakarinių krantų. Priklauso Graikijai, Pietų Egėjo administraciniam regionui. Plotas 1401 km2. 115 500 gyventojų (2011). Rodo krantai mažai vingiuoti (kranto linijos ilgis 253 km); pietrytinėje dalyje yra Lindo kyšulys. Paviršius daugiausia kalvotas (vyraujantis aukštis 200–600 m) ir kalnuotas (aukščiausia vieta – Ataviro kalnas, 1215 m; salos vakarinėje dalyje). Pajūryje – žemumos. Sala susidariusi iš klinties, metamorfinių karbonatinių (marmuro) ir klastinių uolienų. Rodas yra aktyvioje seisminėje zonoje, būna žemės drebėjimų (labai stiprūs buvo 226 pr. Kr., 1481, 1926). Klimatas mediteraninis. Auga pušys, kiparisai; būdingas augalijos tipas – makija.
Rodas
Ūkis
Ūkio svarbiausia šaka – turizmas (daugiau kaip 1 mln. turistų kasmet; lankomiausi objektai – gausūs paplūdimiai, pajūrio kurortai, Rodo miestas, Lindo, Kamiro, Jaliso senovės miestai). Maisto (vyno, aliejaus, vaisių ir daržovių) pramonė. Auginama javai, daržovės, alyvmedžiai, apelsininiai citrinmedžiai, vynmedžiai, granatmedžiai, skiautėtalapiai fikusai. Veisiamos avys, ožkos. Žvejyba; gaudomos pintys. Dailieji amatai.
Didžiausias miestas ir uostas – Rodas (salos šiauriniame krante). Tarptautinis oro uostas Diagoras (14 km į pietvakarius nuo Rodo miesto).
Istorija
Rode žmonės apsigyveno neolite (daugiausia salos pietryčių pakrantėje). 16 a. pr. Kr. Rodą kolonizavo kretiečiai, 15 a. pr. Kr. – achajai. Apie 14–12 a. pr. Kr. Rodas buvo nepriklausoma valstybė. 11 a. pr. Kr. Rodą, išstūmę achajus, užėmė dorėnai, kurie čia įkūrė 3 polius: Jalisą, Kameirą, Lindą. Apie 8–6 a. pr. Kr. Rodas prekiavo ne tik su Rytais, bet ir su dabartine Ispanija, Prancūzija, Italija, Sicilija; Rodo polių kolonijos buvo įsteigtos Viduržemio jūros vakarinėse pakrantėse ir Egėjo jūros salose (žymiausios – Gela, Regijas, Faselidė). Apie 700 pr. Kr. Rodo poliai kartu su dorėniškais Mažosios Azijos ir Egėjo jūros rytinės dalies poliais (Kosu, Knidu ir Halikarnasu) įkūrė Šešių polių sąjungą. 480 pr. Kr. per Salamino mūšį Rodo laivynas kariavo persų pusėje.
Klasikiniu laikotarpiu (apie 500–323 pr. Kr.) Rode vyko demokratų ir oligarchų kova. Nuo 478 ar 477 pr. Kr. Rodas priklausė Delo sąjungai, per Peloponeso karą (431–404 pr. Kr.) – Peloponeso sąjungai ir kariavo Spartos pusėje. Susivieniję Rodo poliai apie 407 pr. Kr. salos šiaurinėje dalyje įkūrė Rodo miestą (pastatytas pagal Hipodamo planą), kuris tapo jų sostine. Aleksandrui Makedoniečiui nugalėjus Persiją Rodas tapo Makedonijos sąjungininku. Jam mirus (323 pr. Kr.) Rodas įvairiais būdais siekė išsaugoti nepriklausomybę nuo helenistinių valstybių. 305–304 pr. Kr. Rodas nesėkmingai bandė užimti Demetrijas I Poliorketas; šiam įvykiui atminti prie įplaukimo į Rodo įlanką buvo pastatytas Rodo kolosas, tapęs vienu iš septynių pasaulio stebuklų. 3 a. pr. Kr. pradžioje Rodas tapo turtingiausiu graikų poliu, vienu svarbiausiu Viduržemio jūros baseino prekybos punktu ir padėjo pamatus tarptautinei prekybos bei jūreivystės teisei, virto žymiu literatūros, filosofijos ir retorikos (ypač vadinamosios azijinės iškalbos) centru, stiprių tapybos ir skulptūros mokyklų vieta. Apie 226 pr. Kr. Rodas nukentėjo per didžiulį žemės drebėjimą (sugriuvo ir Rodo kolosas).
Per 192–188 pr. Kr. Romos karą su Seleukidų valstybės karaliumi Antiochu III Didžiuoju Rodas palaikė Romą ir už tai gavo Likiją bei Kariją. Per III Makedonijos karą (171–168 pr. Kr.) dėl promakedoniškos politikos Rodas šių valdų neteko. Apie 166 pr. Kr. Delo salos uostui gavus laisvojo uosto teises Rodo įtaka regione ir pajamos pradėjo mažėti. Per Pūnų III karą (149–146 pr. Kr.) ir Mitridato karus (89–84, 83–81 ir 74–63) rodiečiai kariavo Romos pusėje.
Per Romos pilietinį karą Rodas rėmė Cezarį, todėl 42 pr. Kr. buvo nusiaubtas Kasijaus kariuomenės. rodo įtaka toliau menko. 1 a. po Kr. jį pajungė Roma. 395, Romos imperiją padalijus, Rodas atiteko Rytų Romos (Bizantijos) imperijai.
653–658 ir 717–718 Rodą valdė arabai. 1309 jį užėmė joanitų (nuo 1530 Maltos) ordino riteriai. Oficialiomis kalbomis tapo lotynų ir prancūzų kalbos. Ordinas siekė iš arabų atkariauti šventąsias vietas (tarp jų ir Jeruzalę) ir padėti maldininkams. 1522 Rodą užėmė turkai; riteriai pasitraukė į Maltą.
Po 1911–12 Italijos–Turkijos karo Rodas atiteko Italijai. 1943 jį okupavo Vokietija. Nuo 1945 valdomas Didžiosios Britanijos. 1947 Graikijos ir Italijos taikos sutartimi 1948 perduotas Graikijai.
879