rodiklis

rodklis, statistikos charakteristika, kuri išreiškia tiriamų objektų tam tikrą savybę (pvz., kiekį, vertę, amžių), t. p. šios charakteristikos reikšmė, gauta tiriant konkretų objektą. Pagal išraiškos formą rodikliai būna absoliutieji, išreikšti absoliučiaisiais dydžiais, ir santykiniai, išreikšti santykiniais dydžiais, pvz., koeficientais ar procentais, kurie apskaičiuojami kaip dviejų absoliučiųjų rodiklių santykis (jiems priklauso ir indeksai); pagal aprėptį – individualieji, apibūdinantys vieną objektą, ir bendrieji (suvestiniai, sintetiniai, agreguoti), apibūdinantys dviejų ar daugiau objektų visumą (dažniausiai apskaičiuojami kaip šių objektų individualiųjų rodiklių suma ar vidurkis); pagal matavimo vienetus – natūriniai, išreikšti skaičiavimo ar fiziniais matavimo vienetais (ploto, masės, tūrio ir kitais), ir vertiniai, išreikšti piniginiais vienetais (pvz., pajamų lygio rodikliai); pagal išreiškiamas objekto savybes – kiekybiniai, apibūdinantys objekto mastą (pvz., miesto gyventojų skaičių, miško plotą), ir kokybiniai, apibūdinantys jo kokybę (pvz., žmogaus išsilavinimą, šeiminę padėtį).