rodiòlė (Rhodiola), storlapinių (Crassulaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 90 rūšių. Rodiolė paplitusi Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos kalnuose ir šiaurinėse srityse. Didžiausia įvairovė Azijos kalnuose.
Daugiametė žolė su mėsinga, kartais gumbo pavidalo šaknimi. Stiebai išaugę iš šaknies kaklelio, jie pavieniai arba gausūs. Lapai stori, mėsingi, pražanginiai, kartais priešiniai arba susitelkę į menturius. Žiedai dvilyčiai, retai vienalyčiai, susitelkę į skėčio, kartais kekės pavidalo viršūninius žiedynus. Taurėlapiai 3–4 arba 5–6. Vainiklapių tiek pat kiek taurėlapių, jie geltoni, rausvi, oranžiniai arba raudoni. Kuokelių dukart daugiau negu vainiklapių, piestelių tiek pat kiek vainiklapių. Vaisius – lapavaisis. Rausvoji rodiolė (Rhodiola rosea), tangutinė rodiolė (Rhodiola tangutica), rinčiuotoji rodiolė (Rhodiola crenulata), raudonoji rodiolė (Rhodiola kirilowii) yra vaistiniai augalai, plačiai vartojami liaudies medicinoje organizmui stiprinti, nervų ir kai kurioms užkrečiamosioms ligoms gydyti. Turi tonizuojamųjų savybių. Jauni rausvosios rodiolės ūgliai vartojami maistui. Rausvoji rodiolė, raudonoji rodiolė, karališkoji rodiolė (Rhodiola rhodantha) auginama gėlynuose, alpinariumuose. Lietuvoje gėlynuose ir kolekcijose dažniausia auginama rausvoji rodiolė, rečiau – karališkoji rodiolė, tangutinė rodiolė, raudonoji rodiolė.
rausvoji rodiolė
849