rodochrozitas

rodochrozitas

rodochroztas (gr. rhodon – rožė + chrōs, kilm. chroos – spalva, dažai), dialogtas, mangãno špãtas, karbonatų klasės mineralas MnCO₃. Būna cinko, kobalto, magnio, kadmio priemaišų. Kristalai trigoninės singonijos, storų plokštelių, prizmių, romboedrų formos; dažniausiai sudaro stambius grūdėtus agregatus, rutuliškus gniutulus su vidiniais koncentriškais ruožais. Izomorfiškas su sideritu ir kalcitu. Spalva rožinė, raudona, ruda, pilka, su ruda arba juoda plutele (dūlėdamas juoduoja). Bruožas (miltelių spalva) baltas. Blizgesys stiklo. Skalumas tobulas. Kietumas 3,5–4,5. Tankis 3300–3700 kg/m³. Trapus. Būna skaidrių atmainų. Susidaro nuosėdinių ir hidroterminių procesų metu. Randama mangano ir geležies telkinių dūlėjimo plutoje, jūrinėse nuosėdose, hidroterminėse gyslose kartu su sulfidais, pegmatituose, kai kuriose nuosėdinės kilmės metamorfinėse uolienose. Rodochrozitas – mangano rūda; naudojamas metalurgijoje, chemijos pramonėje, dekoratyviems, juvelyriniams dirbiniams gaminti (skaidrios atmainos). Rodochrozito didžiausios santalkos Argentinoje, Botsvanoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (Kolorado valstijoje), Kazachijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Prancūzijoje (Pirėnuose), Rumunijoje, Rusijoje (Urale), Sakartvele, Vokietijoje (Saksonijoje).

2271