rodonitas

rodontas (gr. rhodon – rožė), silikatų klasės piroksenoidų grupės mineralas CaMn₄[Si₅O₁₅]. Būna kalcio, cinko, magnio, geležies priemaišų. Kristalai triklininės singonijos, plokštelių, rečiau prizmių formos; dažniausiai sudaro smulkiakristalius arba grūdėtus agregatus. Spalva tamsiai rožinė, vyšninė, rausvai ruda (spalvų ir atspalvių intensyvumas netolygus) su juodomis mangano oksidų gyslelėmis ir dėmėmis, dendritais. Bruožas (miltelių spalva) baltas. Blizgesys stiklo. Skalumas tobulas. Lūžis kriauklėtas, nelygus. Kietumas 5,5–6,5. Tankis 3400–3700 kg/m³. Trapus. Būna skaidrių atmainų. Susidaro kontaktinio ir žemų temperatūrų regioninio metamorfizmo, rečiau – hidroterminių procesų metu iš mangano turinčių uolienų. Randama skarnose, skalūnuose, granitiniuose pegmatituose, kai kuriose hidroterminėse gyslose kartu su rodochrozitu, auksu, sulfidais. Lengvai hidratuojasi ir karbonatizuojasi (tampa piroliuzitu, rodochrozitu).

rodonitas

Rodonitas – mangano rūda; dar naudojamas apdailai, dekoratyviems, juvelyriniams dirbiniams gaminti (retos skaidrios atmainos).

Rodonito yra Australijoje (Naujajame Pietų Velse), Brazilijoje, Bulgarijoje, Indijoje, Italijoje, Japonijoje (Honsiu saloje), Jungtinėse Amerikos Valstijose (Naujojo Džersio valstijoje), Meksikoje, Rusijoje (Urale), Švedijoje, Ukrainoje, Vokietijoje (Harze).