Rodòpai (bulg. ir gr. Rodopi), kalnai Balkanų pusiasalio rytuose, Bulgarijos pietuose ir Graikijos šiaurėje, tarp Mestos ir Maricos upių.
Didžiausias aukštis 2191 m (Goljam Pereliko kalnas). Ilgis apie 240 km, plotis apie 97 km, plotas 14 737 km2 (iš jų 12 233 km2 Bulgarijoje). Susidarę iš kristalinių, vulkaninių uolienų, klinčių, smiltainių. Lėkšti šlaitai, plokščios arba apvalios viršūnės, siauri gilūs slėniai. Skiriami Rytų ir Vakarų Rodopai. Vakarų Rodopai aukštesni ir didesni. Išteka daug Maricos ir Mestos intakų. Upės slenkstėtos. Daug užtvankų ir hidroelektrinių. Pietiniai šlaitai apaugę krūmais, ąžuolynais; šiauriniai – ąžuolynais, bukynais, spygliuočių miškais, daugiau kaip 1800 m aukštyje – subalpinės pievos ir krūmai. Šlaituose auginami tabakai. Naudingosios iškasenos: švino, cinko, geležies, polimetalų rūdos, auksas, chromitas. Kertamas miškas. Veisiamos avys. Turizmas. Daug karštųjų ir mineralinių versmių. Balneologiniai kurortai (Narečenas, Velingradas, Devinas, Bedenas ir kiti).
Rodopai (Bulgarija)
Yra architektūros paminklų (viduramžių pilių, bažnyčių, vienuolynų, tradicinių 18–19 a. bulgarų architektūros kaimų). Sẽnosios Trakijos vietovės: Perperikonas, Tatulas, Belintašas.
Rezervatai: Široka Leka, Momčilovcai ir kiti; Pirino nacionalinis parkas 1983 įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą, Bačkovo vienuolynas – 1984.