Ródūnia (bltr. ir rus. Радунь, Radun), miesto tipo gyventė Baltarusijos vakaruose, Gardino srityje, Varanavo rajone, prie Rodūnios (Ditvos dešinysis intakas), į pietus nuo Eišiškių, netoli Lietuvos sienos.
2250 gyventojų (2021). Per Rodūnią eina Vilniaus–Lydos geležinkelis ir plentas. Daržovių džiovinimas, kombinuotųjų pašarų gamyba. 2 vidurinės mokyklos, muzikos mokykla, internatinė mokykla, kultūros namai, poliklinika, ligoninė. Ješivos pastatas (1882). Rožinio Dievo Motinos bažnyčia (pastatyta 1929–33 anksčiau buvusios medinės vietoje). Rodūnios apylinkėse auginama javai, daržovės, pašariniai augalai, cukriniai runkeliai, veisiama galvijai, kiaulės (žemės ūkio kooperatinės bendrovės Radunskij, Dociški), kasama durpės, žvyras, molis.
Rožinio Dievo Motinos bažnyčia Rodūnioje
2271
Istorija
Nuo 1217 Rodūnia minima istorijos šaltiniuose (kitais duomenimis, 1387). 1387 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valsčiaus centras, valdytas kunigaikščio Skirgailos. 14–17 a. prie Rodūnios buvo pilis, 1440 – Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio dvaras (minimas ir 1569). 1473 Rodūnia minima kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenvietė. 1538 Rodūnios miestelyje buvo turgavietė, 7 gatvės, 210 namų, 11 parduotuvių (7 midaus, 3 alaus, 1 degtinės). 1556 pastatyta bažnyčia. 1567 Rodūnios seniūnija prijungta prie Lydos pavieto. 1649 Rodūnia gavo Magdeburgo teisę ir herbą. Per karą su Rusija 1654–67 nukentėjo nuo gaisrų. 1752 statyta Rodūnios parapijos bažnyčia sudegusi atstatyta 1801 ir 1933. 19 a. pirmoje pusėje–20 a. pradžioje Rodūnia buvo valsčiaus centras. 1920–39 Rodūnia buvo Lenkijos okupuota. Nuo 1939 priklauso Baltarusijai (1941–44 buvo okupuota nacių Vokietijos kariuomenės).
2271
Lietuviai
Rodūnios parapijoje dirbo lietuviai kunigai S. Stakelė, K. Lajauskas ir kiti. 1910–24 lenkai bažnyčioje kėlė riaušes drausdami lietuviškai melstis ir giedoti, bažnyčia kelis kartus buvo uždaryta (21 a. pradžioje lietuvių pamaldos panaikintos). 1915 parapijoje buvo 9338 lietuviai; 1919–39 Ryto draugijos pradinės mokyklos, skaityklos veikė Kargauduose, Sklodonyse, Smilgiuose, Vygonyse. Plikiuose, Piliakalnyje, Pavalakėje, Klaišiuose, Kurkėse ir kituose Rodūnios parapijos kaimuose ilgai išsilaikė lietuvių kalba; 1952, 1959, 1963, 1971, 1986 Rodūnios ir apylinkių gyventojų – pietų aukštaičių (vakarų dzūkų) – šnektą tyrė kalbininkai ir tautosakininkai, 1974–75 – kompleksinė Vilniaus, Minsko ir Maskvos kalbininkų ekspedicija). Rodūnioje veikia lietuvių sekmadieninė mokykla, ansamblis, Vilnijos draugijos Rodūnios klubas.
2392