Roeselare (flamand.; Rùselarė), pranc. Roulers (Rulèrsas), miestas Belgijos vakaruose, Flandrijoje, į šiaurę Lille’io‑Kortrijko konurbacijos.
Roeselarės municipalitete 63 500 gyventojų (2020); priklauso gretimi Bevereno, Oekenės ir Rumbekės miesteliai.
Per Roeselarę eina Lille’io–Briugės geležinkelis ir plentas. Tekstilės (lino), siuvimo, alaus (Rodenbacho alaus darykla, įkurta 1821), elektrotechnikos, chemijos, baldų, popieriaus, poligrafijos pramonė, tekstilės pramonės mašinų gamyba. Turizmas. KOERS dviračių sporto ir dviračių muziejus (įkurtas 1998). Kasmetinis tarptautinis vargonų muzikos festivalis.
Architektūra
Šv. Mykolo bažnyčia Roeselarėje
Roeselarės rotušė
KOERS dviračių sporto ir dviračių muziejus Roeselarėje
Rumbekės pilis Roeselarės municipalitete
pramoninė Roeselarės dalis prie Leiės kanalo
Vėlyvosios gotikos Šv. Mykolo bažnyčia (1504; sakykla 17 amžius). Rokokinė rotušė (1771, naujasis sparnas, 1925), jos varpinė su kitomis 11–17 a. Belgijos ir Prancūzijos varpinėmis – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1999). Prie Roeselarės yra renesansinė Rumbekės pilis (1538; viena seniausių renesansinių pilių Belgijoje).
Istorija
Roeselare pirmą kartą paminėta 882, kai čia buvusią belgiškos menapijų genties gyvenvietę įsigijo benediktinų vienuoliai. Flandrijos grafai 957 Roeselarei dovanojo teisę pasistatyti įtvirtinimus ir įrengti turgų. Nuo 13 a. vidurio miestas savavaldis. 16 a. valdant Ispanijai, kuri ribojo savivaldą, ir per Nyderlandų nepriklausomybės karą (1568–1648), kai nutrūko prekybiniai ryšiai su Anglija, miestas smuko. Pradėjus valdyti Habsburgams, 17 a. atsigavo, bet amžiaus pabaigoje buvo nusiaubtas per Prancūzijos ir Ispanijos karus. Roeselare sparčiau plėtojosi 19 a. 7 dešimtmetyje nutiesus geležinkelius ir iškasus kanalą, jungiantį miestą su Lyso (Leiės) upe. Per I pasaulinį karą čia ilgai buvo įsikūrę Vokietijos kariuomenės daliniai, per artilerijos bombardavimus du trečdaliai miesto sugriauta. Vėliau Roeselare atstatytas, tapo tekstilės verslų centru.