rogelės (20 a. pirma pusė; Arklio muziejus Niūronyse)
rogẽlės, kaláitės, karùkai, mažos rogės arba rogių priedas. Dažniausiai naudotos rąstams vežti. Rogelės panašios į roges, tik perpus trumpesnės. Jų 110–150 cm ilgio pavažos natūraliai išlinkusios arba ištašytos, sujungtos vienu, dažniausiai dviem (Vakarų Lietuvoje, Užnemunėje) arba trimis (Rytų Aukštaitijoje, Dzūkijoje) skersiniais, uždėtais ant tiek pat porų stipinų. Rogelės prie rogių prikabinamos sukryžiuotomis grandinėmis arba kanapinėmis virvėmis. Vežant labai ilgus rąstus prie rąsto plongalio pririštas rogeles viena arba dviem į stipinus atremtomis ienelėmis vairuodavo iš paskos einantis žmogus. Kai kur (pvz., Užnemunėje) ant rogių ir rogelių paguldžius ir pritvirtinus prie trumpų rungų ilgas gardis buvo vežami šiaudai, linai, šienas, įdėjus dugninę ir prie ilgų rungų dešinėje pusėje pririšus stačią gardę – grūdų, miltų maišai, kiti didesni kroviniai. Lietuvos valstiečiai rogeles naudojo nuo 19 a. pabaigos–20 a. pradžios iki 20 a. antros pusės.
L: J. Morkūnienė Valstiečių rogės, pakinktai ir jų gamyba Vilnius 1994.