Roger Eliot Fry
Fry Roger Eliot (Rodžeris Eliotas Frãjus) 1866 12 14Londonas 1934 09 09Kembridžas (Didžioji Britanija), anglų dailės kritikas, tapytojas, dizaineris. 1885–88 studijavo gamtos mokslus Kembridžo universitete. 1892 mokėsi tapybos Juliano akademijoje Paryžiuje. Italijoje tyrinėjo klasikinį meną. Nuo 1900 rašė dailės kritikos straipsnius; vienas žurnalo The Burlington magazine įkūrėjų (1905). 1905–10 Metropolitano dailės muziejaus Niujorke direktorius. Projektavo baldus dekoratyvinio meno dirbtuvėse Omega (vienas įkūrėjų, 1912). Manifeste Dailės kronika (Art Cronicle 1913) paskelbė naujo dekoratyvinio meno judėjimo pradžią. Tyrinėjo klasikinę tapybą, išleido knygą Giovanni Bellini (1899), parengė J. Reynoldso knygą Diskursai (Discourses 1905). 1906 (pamatęs P. Cézanne’o paveikslus) pradėjo tyrinėti moderniąją dailę.
Išplėtojo formalųjį dailėtyros metodą – dailės kūrinį vertino pagal formą, jo vaizdinę sandarą; moderniosios dailės kūrinių formoms ieškojo formalių atitikmenų klasikinės dailės istorijoje, vaikų kūryboje, primityvaus meno formose (analizavo Piero della Francescos ir P. Cézanne’o paveikslų formų atitikmenis). Išleido straipsnių rinkinį Vizija ir dizainas (Vision and Design 1920), Transformacijos (Transformations 1926), knygas – Cézanne’as: Kūrybos raidos studija (Cézanne: A Study of his Development 1927), Paskutinės paskaitos (Last Lectures 1939). Surengė parodų; tarp jų – Manet ir postimpresionistai (1910, 1912, abi Londone).
R. E. Fry. Namas Surrey grafystėje (aliejus, 1927–28, Birminghamo muziejų tresto kolekcija)
2635