Roger Martin du Gard
Martin du Gard Roger (Rožė Martènas diu Gãras) 1881 03 23Neuilly-sur-Seine 1958 08 22Bellême (Žemutinės Normandijos administracinis regionas), prancūzų rašytojas. Nuo 1906 studijavo archeologiją Chartres’o aukštojoje mokykloje. Dalyvavo I pasauliniame kare.
Romanuose Tapti! (Devenir! 1909), Žanas Barua (Jean Barois 1913, lietuvių kalba 1972) tęsė 18 a. auklėjamojo romano tradiciją, vaizdavo jaunuolio dvasinį brendimą, inteligentijos dvasinę sumaištį Dreyfuso bylos metais.
Žymiausiame kūrinyje – romanų cikle Tibo šeima (Les Thibault 1922–40, lietuvių kalba 1962 22008): Pilkas sąsiuvinis (Le Cahier gris), Pataisos kolonija (Le Penitencier, abu 1922), Saulėtos dienos (La Belle saison 1923), Konsultacijos (La Consultation 1928), Tėvo mirtis (La Mort du père 1929), 1914 metų vasara (L’Été 1914 1936), Epilogas (L’Épilogue 1940) – per vienos šeimos narių likimus vaizduojama 19 a. pabaigos–20 a. pradžios prancūzų visuomenė. R. Martin du Gardʼas remiasi kontrapunkto principu, priešina tėvo ir sūnų pasirinktus kelius, maištą ir konformizmą, derina auklėjamojo, socialinio, šeimos, politinio romano žanrus, epinius bei draminius vaizdus, kritikuoja individualizmą, abejingumą, egoizmą.
Roger Martin du Gard
Romane Senoji Prancūzija (La Vieille France 1933, lietuvių kalba 1938 31994) vaizduojamas provincijos gyvenimas. R. Martin du Gardʼas – žymiausias vadinamojo balzakiškojo romano tradicijų tęsėjas 20 a. prancūzų literatūroje. Dar parašė pjeses Tėvo Lelė testamentas (Le Testament du père Leleu 1914), Tylenis (Un Taciturne 1931), novelių, Autobiografinius ir literatūrinius atsiminimus (Souvenirs autobiographiques et littéraires 1935), autobiografinį romaną Pulkininkas leitenantas Momoras (Le Lieutenant-colonel Maumort, nebaigtas, išleista 1983).
Nobelio literatūros premija (1937).
-du Gard; -Gard
510