Rogeris Mortimeris ir Izabelė su kariuomene (Jeano de Wavrino kronikos iliuminacija, 15 a., Britų biblioteka)
Mortimer Roger (Rodžeris Mòrtimeris) 1287 04 25Wigmore’o pilis (prie Wigmore’o, Herefordšyras, Anglija) 1330 11 29Londonas, Anglijos didikas. Baronas. Erlas. Iš normanų kilmės tėvo 1304 paveldėjo dideles valdas Velse ir Airijoje, vėliau ilgai jas gynė nuo Škotijos karaliaus Roberto I Bruso giminaičių ir jų sąjungininkų Lacy giminės. Išvijęs škotus iš Airijos 1319 parėmė savo bendravardžio dėdės kovą su karaliaus Eduardo II favoritais Despenseriais, bet pralaimėjo ir 1322 buvo uždarytas Londono Toweryje. 1324 pabėgo į Prancūziją. Eduardo II žmonai karalienei Izabelei, Prancūzijos karaliaus seseriai atvykus į Paryžių su diplomatine misija tapo jos meilužiu ir svarbiausiu patarėju. 1327 Rogeris Mortimeris ir Izabelė su kariuomene išsilaipino Anglijoje. Eduardas II pabėgo į Velsą, bet buvo pagautas, Parlamento sprendimu 1327 nuverstas nuo sosto ir Mortimerio nužudytas.
Įpėdiniu tapo Eduardo II sūnus Eduardas III, bet jo mažametystės laikotarpiu dėl įtakos Izabelei Angliją faktiškai valdė Rogeris Mortimeris. Dėl didelės arogancijos ir godumo įgijo daug priešų. Padedamas jų Eduardas III suėmė Mortimerį Nottinghame. Parlamento sprendimu pakartas.