Penrose Roger (Rodžeris Peñrouzas) 1931 08 08Colchester, Didžiosios Britanijos matematikas, fizikas, mokslo filosofas. Londono karališkosios draugijos (1972), Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos užsienio (1998) narys. Seras (1994). Dr. (1957).
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
Studijavo Londono universiteto koledže, 1957 baigė Kembridžo universitetą. Dėstė įvairiose mokslo įstaigose Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nuo 1973 vadovavo Matematikos katedrai Oksfordo universitete; profesorius (1964; nuo 1998 profesorius emeritas).
Mokslinė veikla
Svarbiausios mokslinių tyrimų sritys: bendroji reliatyvumo teorija, kosmologija, kvantinė gravitacijos teorija, matematinė fizika. 1965 paskelbė mokslinę publikaciją Gravitational collapse and space-time singularities, kurioje įrodė, jog erdvėlaikio singuliarumas nebūtinai turi būti idealiai sferiškai simetriškas, t. y. kad gravitacinį kolapsą kūnai gali pasiekti net nebūdami idealiai sferiškai simetriški. Iki tol buvo manoma, kad tokie objektai gali egzistuoti tik teoriškai. Šis darbas tapo tvirtu juodųjų bedugnių egzistavimo pagrindimu, už kurį R. Penroseʼui 2020 paskirta Nobelio fizikos premija. 1967 pasiūlė tvistorių teoriją – būdą, esą galintį suvienyti kvantinę mechaniką ir reliatyvumą. Ši matematinė teorija, jungianti algebrinius ir geometrinius metodus, užsibrėžto tikslo nepasiekė, tačiau tapo atskira teorinės fizikos šaka.
Roger Penrose
R. Penroseʼas išpopuliarino jo vardu vadinamas diagramas, leidžiančias pavaizduoti priežastinius ryšius tarp skirtingų erdvėlaikio taškų. 1974 atrado aperiodinį plytelių raštą, žinomą R. Penroseʼo mozaikos vardu. Toks raštas pasižymi tuo, kad jo dalį perkėlus nebegalinį atstumą, R. Penroseʼo mozaikos neįmanoma sukeisti su ten esančiu raštu. Vėlesniame savo mokslinės karjeros etape R. Penroseʼas susidomėjo sąmone. Savo knygose argumentavo, kad sąmonė nėra algoritmiška, jos neįmanoma atkartoti kompiuteriais, t. y. naudojant dabartinius kompiuterius neįmanoma sukurti stipraus dirbtinio intelekto. Šios R. Penroseʼo pažiūros nėra plačiai pripažintos. Paskelbė daugiau kaip 130 mokslinių straipsnių.
Knygos
Parašė knygas: Naujasis imperatoriaus protas: kompiuteriai, protai ir fizikos įstatymai (The Emperor's New Mind: Concerning Computers, Minds and The Laws of Physics 1989), Erdvės ir laiko prigimtis (The Nature of Space and Time, su S. W. Hawkingu 1996), Didelis, mažas ir žmogaus protas (The Large, the Small, and the Human Mind, su kitais 1997), Laiko ciklai: nepaprastas naujas požiūris į Visatą (Cycles of Time: An Extraordinary New View of the Universe 2010), Mada, tikėjimas ir fantazija naujoje Visatos fizikoje (Fashion, Faith, and Fantasy in the New Physics of the Universe 2016).
Apdovanojimai
Nobelio fizikos premija (2020, su A. M. Ghez ir R. Genzeliu).
3217