rogùčių spòrtas, žiemos sporto šaka – greitasis leidimasis sportinėmis rogutėmis natūralia arba specialiai įrengta ledo trasa, turinčia daug posūkių.
Taisyklės
Rengiamos vienetų ir dvejetų vyrų ir moterų lenktynės. Vidutinis trasos ilgis 1,5 km, ji dengta plonu ledo sluoksniu. Mažiausias lenktynių nuotolis yra 1000 m, didžiausias – 1300 m (vyrų vienetų) arba nuo 800 m iki 1050 m (dvejetų ir moterų vienetų). Sportininkas guli ant rogučių aukštielninkas, valdo jas kojomis, keisdamas kūno padėtį arba patempdamas rankomis specialų diržą. Lengvesnis rogutininkas gali pridėti balasto (švino diskus arba diržus) po kostiumu. Didžiausia leistina sportininko, drabužių ir balasto masė yra 90,5 kg. Nugalėtojas nustatomas pagal 2–4 nusileidimų mažiausią laiko sumą.
rogučių sportas
Istorija
rogučių sportas
Atsirado 19 a. pradžioje Šveicarijoje. 1883 įvyko pirmosios lenktynės rogutėmis. Nuo 1914 rengiami Europos, nuo 1955 – pasaulio rogučių sporto čempionatai. 1957 įkurta Tarptautinė rogučių sporto federacija (International Luge Federation, FIL). Nuo 1964 rogučių sportas įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. Rogučių sportas populiarus Austrijoje, Vokietijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Rusijoje, Latvijoje. Lietuvoje nekultivuojamas.