Rohanai

Rohãnai (Rohan), Prancūzijos didikų giminė. Kilusi iš Bretanės. Pirmieji žinomi Rohanai buvo Rohano (dabar Morbihano departamentas, Bretanė) vikontai, vėliau Bretanėje įsigiję daugiau valdų. 15 a. vedybomis susigiminiavo su Valua Angoulême’o atšakos gimine ir daugeliu Europos valdančiųjų monarchų. 1527 išmirus pagrindinei (Rohano) atšakai, iškilo kitos giminės linijos. Gie atšakos atstovas Henri II de Rohanas 1603 gavo kunigaikščio ir pero titulus, Prancūzijos karaliui Henrikui IV perėjus į katalikybę jis kurį laiką buvo visų Prancūzijos hugenotų lyderis (per A. Dumas romane Trys muškietininkai aprašytą La Rochelle’io apsiaustį jo brolis Benjaminas su kitais vadovavo miesto gynybai; šis karas kartais vadinamas Liudviko XIII–Rohanų karu). Kunigaikščių titulas karaliaus sprendimu 1648 atiteko Rohanų‑Chabot atšakai (valdė Leono ir Soubise’o kunigaikštystes, keletą markizatų ir grafysčių). Guémenée atšakos atstovai (vieninteliai Prancūzijos Rohanai, gyvenantys 21 a. pradžioje) 14 a. susigiminiavo su Navaros karaliais ir vėliau buvo tituluojami princais. Rohanai tapo itin įtakingi valdant Liudvikui XV, Soubise’o atšakai suteiktas kunigaikščių titulas. Montbazonų atšakos atstovai per 18 a. pabaigos Prancūzijos revoliuciją pabėgo į Čekiją, kur gavo Austrijos princų titulą (Vienos kongreso sprendimu jiems liko ir Bouillono kunigaikščių titulas), keli jų palikuoniai buvo Austrijos generolai.