ròkas (angl. rock – svyruoti, krypuoti, kratytis), 20 a. antros pusės vokalinės instrumentinės populiariosios muzikos rūšis ir stilius.
Bruožai
The Rolling Stones (1972)
Būdinga dviejų dalių metras, akcentuotas ostinatinis (ostinato) ritmas, akcentai silpnosiose takto dalyse, mažoro ir minoro dermės (pasitaiko modalių derminių struktūrų), funkcinė harmonija. Naudojama pagrindiniai akordai (T–S–D–T), paralelių akordų sekos. Iš afroamerikietiškosios muzikos rokas perėmė rifus (ostinatinės metroritminės struktūros), bekbitą (angl. backbeat) – silpnųjų takto dalių (II ir IV) akcentavimą, alteruotus bliuzo dermės III, V ir VII laipsnius (angl. blue notes), modalinių dermių elementus, gospel būdingą kreipinio‑atsakymo (call‑and‑response) ir grupinio dainavimo dūvopo (angl. doo wop – ploti delnais) būdus, šaižius tembrus, monotoniško gaudesio koloritą.
Pagrindinis žanras – vokalinė instrumentinė daina. Kūrinius atlieka roko ansamblis, kurį dažniausiai sudaro 4–5 muzikantai, pasiskirstę į ritminę ir melodinę grupę. Ritminę grupę sudaro mušamieji ir bosinė gitara (iš pradžių kontrabosas), melodinę – dvi gitaros ir saksofonas (arba fortepijonas).
Susiklostymas, raida iki 8 dešimtmečio
Susiklostė 20 a. 6 dešimtmetyje iš ritmenbliuzo, rokenrolo, country muzikos stilistinių elementų. Nuo 1959 baltaodžių grojamą stilistinį mišinį imta vadinti rock, vėliau rock music. Sąsajos su įvairių tautų muzikiniu folkloru suteikia rokui savitumo. Rokas atliekamas koncertuose gyvai ir labai garsiai. Garso stiprumas ir kokybė priklauso nuo nuolat tobulinamų elektronikos technologijų. Nuo pat atsiradimo roko muzika buvo komercinė ir nekomercinė. Egzistavo ir avangardinė kryptis (angl. underground), kurios muzikantai neigė tradicines vertybes. 6 dešimtmečio viduryje buvo madingi rasiškai mišrūs roko ansambliai. 6 dešimtmečio pabaigoje baltaodžių grojamas roko stilius sweet rock neteko juodaodžiams būdingo impulsyvumo, skambėjo maloniai, buvo melodingas, lėtesnio tempo, paprastesnės harmonijos. Iš jo susiklostė popmuzikos stilius. Nuo 7 dešimtmečio pradžios tapo madingi šokių klubai ir diskotekos, atsiradusios pagal juodaodžių bendruomeninių šokių analogiją. Jose šokių muzikos programas pagal plokštelių įrašus sudarydavo ir muziką komentuodavo diskotekos vedėjai, vadinamieji diskžokėjai, didžėjai (angl. disc jockey, DJ). Daugelis jų dirbo radijo stotyse ir turėjo lemiamos reikšmės klausytojų muzikiniam skoniui susiformuoti. 7 dešimtmečio viduryje susiklostė folkroko stilius. 1966 grupės Buffalo Springfield muzikoje susiklostė country rock stilius. Ansamblio The Beatles populiarumas paskatino anglų roko arba bigbito raidą ir dominavimą pasaulyje. Apie 1967 folkrokas peraugo į grubaus skambesio, primityviai intensyvios, repetityvios ritmikos ir harmonijos psichodelinį roką (psychedelic rock). Šiame roke paplito ilgos, sudėtingos solo gitarų improvizacijos – jam. 7 dešimtmetyje juodaodžių rokas buvo grindžiamas soul muzikos stilistika. 7 dešimtmečio viduryje roko muzikoje (kaip ir džiaze) pradėta naudoti solines instrumentų improvizacijas. Atsirado ankstyvojo džiazroko stiliaus kūrinių, kuriuose ryškūs akademinės muzikos stilių ir raiškos priemonių elementai. 7 dešimtmečio pabaigoje vėl atsirado rasiškai mišrių grupių, išgarsėjo Santana (rock latino). Roko muzikoje atsirado juodaodžių funk, Lotynų Amerikos muzikos ir džiazo elementų. Susiklostė vėlyvasis džiazroko (jazz rock) stilius su džiazui būdinga improvizacija, Lotynų Amerikos šokių, ritmenbliuzo ir roko ritmikos elementais. Ypač intensyvi roko raida 1968–72 skatino kurti naujus, įvairesnės formos kūrinius. Atsirado roko miuziklo (Hair), roko operos (A. Lloydo Webberio Jėzus Kristus superžvaigždė), roko mišių (Davido Axelrodo Missa in F) ir roko instrumentinio koncerto su simfoniniu orkestru žanrai (solo partiją grodavo roko ansamblis).
Raida nuo 8 dešimtmečio
8 dešimtmetyje, kaip atsakas į vis sudėtingėjančią roko muziką, būrėsi mėgėjiški paauglių roko ansambliai, groję popmuzikos ir roko mišinį, vadintą burbulinės gumos muzika (angl. bubble gum music). Triukšmingą intensyvų, šaižių tembrų bliuzo elementais grindžiamą, Hammondo vargonais ir elektrinėmis gitaromis grojamą heavy metal arba heavyrock, hardrock (metalinis, sunkusis, kietasis rokas) muziką 8 dešimtmečio pradžioje kūrė Didžiosios Britanijos grupės Led Zeppelin, Deep Purple, Uriah Heep, Black Sabbath. Vėliau atsirado subtilesnė heavy metal atmaina – art rock arba sympho rock (meninis arba simfoninis rokas). Šios stilistinės atmainos muzikantai (labiau išprusę, subtilesnio skonio ir klausos) derino įvairių stilių muzikos (akademinės, džiazo, Indijos) elementus, siekė muzikos ir poetinio teksto vienovės. Žymiausios šio stiliaus grupės: Yes, Emerson, Lake and Palmer, Moody Blues, Genesis, Pink Floyd.
Robertas Plantas (kairėje) ir Jimmy Pageʼas ( 1975 Led Zeppelin koncertas Jungtinėse Amerikos Valstijose)
Jos pirmosios surengė sudėtingus sceninius reginius (angl. show) su galinga garso aparatūra, įvairiaspalvėmis šviesomis, dūmais, kino projekcijomis, dekoracijomis. 8 dešimtmetyje Didžiojoje Britanijoje skurdūs Jamaikos juodaodžiai išpopuliarino regį. Šis stilius padėjo atsirasti hipių sąjūdžiui. 1976 Londone iš regio atsirado primityvus pankroko stilius. Iš Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos liaudies ir pramoginės muzikos ritmų, intonacijų, muzikos instrumentų išsirutuliojo etnopopo (angl. ethnopop) roko stilius. Rokas vis dažniau ėmė maišytis su kitais stiliais. 9 dešimtmečio pabaigoje atsirado alternatyviojo roko stilius. Grupė R. E. M. derino heavy metal, folkmuzikos ir pankroko stilius. 10 dešimtmetyje atsirado niūraus, pikto skambesio, tekstuose ignoruojantis visuomenės gyvensenos normas, vadinamasis purvinasis rokas (angl. grunge rock).
Roko Lietuvoje raida
Lietuvoje rokas paplito apie 1964, kada per Liuksemburgo radiją Lietuvą pasiekė The Beatles dainos. Vilniaus, Kauno vidurinėse ir aukštosiose mokyklose ėmė burtis ansambliai (solinė, ritminė, bosinė gitaros ir mušamieji), kurie dažniausiai pamėgdžiodavo The Beatles ir The Rolling Stones muziką. Naujoji muzikavimo banga vadinta bitlomanija, muzikos stilius – bigbitu. Garsėjo grupės Vienuoliai, Kėkštai (abi Vilniuje), Kertukai (Kaune), Miko Suraučiaus ansamblis (Druskininkuose). 7 dešimtmečio pabaigoje bigbito grupių muzikos stilius pakito. Kai kurios grojo nusikopijuotą ir savos kūrybos bigbitą, kitos – folkbitą (lietuvių folkloro ir bigbito mišinį). Susikūrė naujos grupės, tarp jų – Antanėliai, Bitės (merginų), Bočiai, Dobilas, Favoritai, Gėlių vaikai, Rupūs miltai (visos Vilniuje), Dainiai, Eglutės (merginų), Perkūno ainiai, Raganiai, Vaizbūnai, Vyturėliai (Kaune), Saulės vaikai (Šiauliuose). 7–8 dešimtmetyje atsirado ansamblių, bandančių groti tuo laikotarpiu madingo psichodelinio roko muziką. Išsiskyrė Olego Sartakovo trio (Vilnius) ir Nuogi ant slenksčio (Kaunas). 1971 Vilniuje restorane Žirmūnai įvyko nelegalus roko festivalis. 1971 12 25 K. Antanėlis Vilniaus dailės institute pastatė A. Lloydo Webberio roko operą Jėzus Kristus superžvaigždė, kurią atliko jo ansamblis Antanėliai. Nuo 1972 (po Romo Kalantos susideginimo Kaune) roko muzikantai buvo persekiojami. 8 dešimtmečio pabaigoje roko sąjūdis išblėso – vienos roko grupės iširo, kitos – pasitraukė į pogrindį arba pradėjo groti pankroką, popmuziką. 9 dešimtmečio viduryje atsirado grupių, dažniausiai grojančių poproką, tarp jų – Antis, Fojė, Bix.
Rokas 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje
20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje hardrock ir poprock mišinį grojo grupės: Airija, Anapilis, Antigonė, Arbata, Axis, F.O.D., Meressin, Merlin, Nahash, Prosecutor, Rebelheart, Siela, Skylė, Soul Brothers. 1987, 1988, 1989, 1996, 1997 Lietuvos miestuose surengti festivaliai Roko maršas. Vyksta tarptautiniai festivaliai Roko naktys (Plateliuose), MountainRock (Kaune; abu nuo 2003), krikščioniškas roko festivalis Atbudimas (Vilniuje; nuo 2004), Baltijos garsas (Valiukiškiuose, prie Kernavės, nuo 2006).
L: Lietuvos rokas: ištakos ir raida / sud. M. Peleckis Vilnius 2011.
1915