ròko òpera, roko muzikos žanras; muzikinio teatro porūšis.
2018 Lietuvos šimtmečio dainų šventė Vardan tos... Pasibaigus L. Vilkončiaus roko operai Eglė (libretas S. Gedos): priekyje (iš kairės) L. Vilkončius ir G. Rinkevičius
Bruožai, žymiausios roko operos
Susideda iš sceninio veiksmo ir roko muzikos. Roko opera artima miuziklui. Kitaip nei kitų roko muzikos rūšių, kai dainos egzistuoja savarankiškai, roko operoje jas jungia tam tikras siužetas. Be dainų, roko operoje gali skambėti ir grynai instrumentinės kompozicijos. Pirmąja roko opera laikomas T. Schipos (Jaunesniojo) sumanytas ir 1967 Romoje atliktas kūrinys Then an Alley, dar žinomas kaip The Beat Opera (sudarė scenai adaptuotų B. Dylano 18 dainų). Žymiausios roko operos – A. Lloydo Webberio Jėzus Kristus superžvaigždė (Jesus Christ Superstar 1970, pastatyta 1971 Niujorke; 1971 Vilniuje pirmasis Europoje ją pastatė K. Antanėlis) ir grupės Pink Floyd sukurta bei atlikta roko opera Siena (The Wall 1979).
Roko opera Lietuvoje
Lietuvoje roko operų sukūrė K. Antanėlis (Meilė ir Mirtis Veronoje, S. Gedos libretas pagal W. Shakespeare’o dramą Romeo ir Džuljeta; pastatyta 1982 Vilniuje; 1988 anglų kalba Madisone, Jungtinės Amerikos Valstijos; nauja redakcija pastatyta 1996 Vilniuje per LIFE festivalį, 1998 tarptautinio muzikos festivalio Wiesbadene Didysis prizas; pastatyta 2005 Vilniuje; ir Peras Giuntas 1995, pastatyta 1997 Vilniuje, su A. Navaku, pagal to paties pavadinimo H. Ibseno dramą), R. Radzevičius (Jūratė ir Kastytis, R. Stankevičiaus libretas pagal Maironio poemą, 2004), L. Vilkončius (Eglė, libretas S. Gedos, 1997, pastatyta 2018).
K. Kazlauskaitė-Džuljeta K. Antanėlio roko operoje Meilė ir mirtis Veronoje (1982, libretas S. Gedos, režisierius E. Nekrošius, scenografas A. Jacovskis, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkė N. Gultiajeva, © LATGA, 2020)
166