ròkošas (lenk. rokosz < vengr.), Abiejų Tautų Respublikos bajorų ginkluotas sambūris, priešiškas karaliui. Tikslas – siekiant apginti bajorų laisves patraukti karalių atsakomybėn arba jį pašalinti iš sosto. Pavadinimas kilo nuo Rokoszo lauko Vengrijoje, kur nuo 1526 rinkdavosi Habsburgų valdžiai nepritariantys vengrų bajorai. Rokoše dalyvaudavo tik dalis bajorų. Iš pradžių į rokošą rinkdavosi visi bajorai, o ne jų atstovai. Lenkijoje pirmas rokošas vyko 1537 Lvove (vadinamasis vištų karas); čia į visuotinį šaukimą surinkti bajorai, užuot žygiavę į mūšio lauką prieš Moldavijos kariuomenę, pareikalavo, kad karalius gerbtų jų teises. Vieni didžiausių buvo 1606–07 rokošas prieš Zigmantą Vazą, kurį suorganizavo M. Zebrzydowskis (Zebrzydowskio rokošas), ir 1665–66 rokošas prieš Joną Kazimierą, kuriam vadovavo J. S. Lubomirskis (Lubomirskio rokošas). Susirinkę į rokošus bajorai sudarydavo konfederacijas.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką