roksolãnai (lot. Roxolani), sarmatų gentis.
Pasak Strabono, buvo klajokliai, gyveno tarp Tanaiso (dabar Donas) ir Boristeno (dabar Dniepras), prie Meotų ežero (dabar Azovo jūra). Vadovavo klajoklių genčių sąjungai. Apie 100 surengė žygį į Krymą, čia drauge su skitais pralaimėjo Ponto karaliaus Mitridato VI Eupatoro kariuomenei. Imperatoriaus Nerono laikais įsibrovė į Romos imperijai priklausančią Meziją.
2–3 a. gyveno Dunojaus žemupio srityje (dabar Rumunijos teritorijoje). Per pirmąjį Dakų karą (101–102, dakai) kariavo dakų pusėje. Imperatoriaus Hadriano laikais Roma mokėjo jiems kasmetinę duoklę.
260 roksolanai įsiveržė į Panoniją. Nuo 3 a. antros pusės tarnavo samdiniais (vadinamaisiais katafraktais – sunkiaisiais raiteliais) Romos kariuomenėje. 4 a. pavergti hunų, susiliejo su kitomis gentimis.
Kai kurie rusų istorikai (D. Ilovaiskis ir kiti) skelbia rksolanus slavų protėviais.