Atkočinas Rolandas, tikr. Rolandas Augustinas 1961 08 16Kaunas, lietuvių teatro režisierius. 1989 baigė B. Ščiukino aukštąją teatro mokyklą Maskvoje. Režisavo R. Simonovo teatre, dirbo meno vadovu teatre‑studijoje Otkrovenije (abu Maskvoje). 1992 įkūrė Kauno mažąjį teatrą, jame dirbo meno vadovu (A. Strindbergo Freken Julija 1994). 1994–95 Šiaulių dramos teatro meno vadovas, 1995–98 vadovas, 1998–2001 režisierius (A. Millerio Kaina 1992, A. Fugardo Čia gyvena žmonės 1994, K. Ostrausko Čičinskas 1995, L. Pirandello Henrikas IV 1997). 2004–08 Jono Krikštytojo festivalio Zapiškyje meno vadovas. 2005–08 Liepojos teatro, 2011–12 Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovas.
Rolandas Augustinas Atkočiūnas
R. Atkočiūnas. Spektaklio Hanana, kelkis ir eik scena (2011, pagal Germaną Grekovą, dailininkas Mārtiņis Vilkārsis, © LATGA / AKKA‑LAA; iš kairės: Liuda Hanana – I. Paliulytė, Juozas Hanana – A. R. Paulavičius, Stasiukas Hanana – Vidmantas Fijalkauskas)
Režisavo spektaklius Klaipėdos (F. Dürrenmatto Penktasis Heraklio žygdarbis ir Augėjo tvartai 1995, J.‑P. Sartre’o Už uždarų durų 1997, P. Ustinovo Fotofinišas 1998, A. Čechovo Nebaigta pjesė / Betėviai 2000, F. Vebero Vakarienė su idiotu 2008), J. Miltinio (T. Stoppardo Tikras dalykas 2003, R. Schimmelpfennigo Moteris iš praeities 2006, Hanana, kelkis ir eik, pagal Germaną Grekovą, N. Gogolio Vedybos, abu 2011), Kauno (Biljanos Srbljanovič Skėriai 2009, Jezo Butterwortho Jeruzalė 2013, Dea Loher Klaros santykiai 2015), Lietuvos nacionalinio (Martino Sperro Medžioklės scenos 2013, Agnesės Rutkēvičos Gyvūnas (Ku kū) 2016), Lietuvos rusų (M. Bulgakovo Zoikos butas 2014, Legenda apie Didįjį Kombinatorių 2017, pagal Ilfą ir Petrovą), Jaunimo (Petro Zelenkos Nykstančios rūšys 2014) ir kituose dramos teatruose.
Nuo 2006 režisuoja ir Latvijoje: Liepojos teatre (CV / Curriculum vitae 2007, pagal A. Čechovą, Rolando Schimmmelpfennigo Arabiška naktis, Miro Gavrano Viskas apie moteris, abu 2008, R. Blaumanio Ugnyje 2010, Žibintų valanda 2011, pagal Martiną McDonagh), Latvijos dailės teatre Rygoje (R. Sharto Mano žmonos vardas – Morisas 2008, Versalio kodas 2010, pagal M. Bulgakovą, R. Blaumanio Trynės nuodėmės, C. Malaparte’s Ir moterys pralaimėjo kare, abu 2012, Ponia Bovari 2014, pagal G. Flaubert’ą, Karmen 2017, pagal P. Mérimée, Ivano Vyrypajevo Nepakeliamai ilgi apsikabinimai 2019).