Rastáuskas Rolandas, slapyvardis RoRa 1954 10 13Šiauliai (dokumentuose – Vilnius) 2024 09 05Vilnius (palaidotas Palangoje), lietuvių rašytojas. 1978 baigė Vilniaus universitetą (anglų filologiją). 1978–86 dirbo vyresniuoju redaktoriumi Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, dėstė Vilniaus universitete, 1986–2018 dėstė Klaipėdos universitete. 2016–17 dirbo Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, 2024 Lietuvos nacionalinio dramos teatro Meno tarybos pirmininkas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys (1990).
Kūryba
1972 debiutavo pjese Lenktynių aitvaras (1972 pastatyta Jaunimo teatre), kurioje išryškėjo mėginimai derinti poeziją ir muziką. 1987 išleido eilėraščių rinkinį Albumas (1987). Poezijos rinkiniuose Tinginio raudos (1992), Aktorius pasitraukia (1996) vyrauja miesto tematika, gausu kultūrinių asociacijų; eilėraščiais teigiamas gyvenimo paradoksalumas, nevengiama ironijos, savitai reflektuojamos Vakarų kultūros vertybės. Eilėraščio herojus – miesto žmogus, išgyvenantis laisvę, polėkį, kartais absurdą, priklausomas nuo klasikinės kultūros ir meno ženklų, modernios, akademiškos erdvės. Poezijai būdinga iš bytnikų tradicijos ateinanti karti ironija, maištinga, nesuvaržyta mintis, ekspresyvi, rafinuota kalba.
Rolandas Rastauskas
Akustiniu poetiniu eksperimentu laikytinas eilėraščių rinkinys Metimas (2006), išleistas su kompaktiniu disku (perkusininkas A. Gotesmanas); čia poetas skaito savo eiles varijuodamas skirtingą intonaciją, keisdamas ritmą ir rimą, kartoja frazes, žodžius, skiemenis. R. Rastauskas išsiskyrė unikaliu meninio kalbėjimo būdu, žaidė su eilėraščių vizualine struktūra, nevengė netikėtų leksinių jungčių, ieškojo teatro, dailės, muzikos menų sintezės; tai miestietiškos kultūros atstovas, kuris jautė, suvokė ir iš naujo atrado pasaulį intelektualioje erdvėje, išlaikydamas individualų požiūrį į meno kūrinius, aplinką.
Esė rinkiniuose Kitas pasaulis (2004), Privati teritorija (2009), Trečias tomas: esė ir kiti tekstai (2015), Verkianti bronza: Kelionių knyga, 1993–2023 (2024) vyrauja savitas požiūris į visuomeninius, kultūrinius reiškinius, meninius tekstus. Rinkinyje Berlynalijos (2008) atskleidžiamas miesto fenomenas per kito asmens patirtį, dubliuotą su savąja (rašytojas reflektuoja R. Treigio Berlyno fotografijas).
Dar išleido teatrinių istorijų knygą Bermudų trikampis (2011), eilėraščių rinktinę Vienišos vėliavos (2014), prozos knygą Venecija tiesiogiai (2021). 2001 parengė B. Schulzo prozos inscenizaciją Klepsidros sanatorija (režisierius O. Koršunovas, Varšuvos teatras Studio), 2002 parašė scenarijų Notturno, arba Bebrų respublika, režisieriaus E. Nekrošiaus teatrui Meno fortas sukūrė skaitymo performansus Berlynalijos (2006) ir Deguonis (2008, pagal to pavadinimo rusų dramaturgo Ivano Vyrypajevo pjesę). Parengė A. Mickevičiaus Vėlinių scenarijų to paties pavadinimo spektakliui (2016, režisierius E. Nekrošius, Tautos teatras Varšuvoje).
Apie rašytoją sukurtas televizijos filmas Vaikštūnas RoRa (2006, režisierius J. Javaitis).
Apdovanojimai
I. Simonaitytės literatūrinė premija, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūros premija (abi 2006), Lietuvos nacionalinė premija (2010), Jotvingių premija (2015), ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius (2015).
1619