Ingarden Roman Witold (Romanas Vitoldas Ingárdenas) 1893 05 02Krokuva 1970 06 15Krokuva, lenkų filosofas fenomenologas. Lenkijos mokslų akademijos narys (1958). Habil. dr. (1924).
Išsilavinimas ir veikla
1911–15 Lvovo ir Vienos universitete studijavo filosofiją, 1915–16 Göttingeno universitete – filosofiją, psichologiją, matematiką ir fiziką. 1933–39 dėstė Lvovo, 1946–63 Jogailos universitete; profesorius (1933). 1935–50 leidinio Studia Philosophica redaktorius.
Tyrimų sritys
Tyrinėjimų pagrindinė sritis – ontologija, taip pat nagrinėjo estetiką, meno kūrinio suvokimo problemas. R. W. Ingardenas teigė, kad E. Husserlis, aprašydamas pasaulį kaip konstituojamą transcendentalinio subjekto intencionalių aktų, nepagrįstai apibrėžė fenomenologinio tyrimo sritį tik kaip sąmonės tyrimus, neatsižvelgdamas į kitas fenomenologijos analizuojamas būties sritis, pirmiausia – į realųjį pasaulį. Tyrinėdamas literatūros kūrinio buvimo būdą R. W. Ingardenas ieškojo jame specifinių intencionalaus objekto bruožų ir siekė atskleisti tai, kas pastarąjį skiria nuo realaus objekto.
Ontologija
Ontologiją traktavo kaip idėjų, kurios pažįstamos esmėžiūra, tyrinėjimą. Anot R. W. Ingardeno, bet kurio buvinio idėja gali būti tiriama 3 požiūriais, kuriuos atitinka egzistencinė, formalioji ir materialioji ontologinio tyrimo sritys.
Egzistencinė ontologija
Egzistencinėje ontologijoje nagrinėjamas įvairių buvinių idėjose aptinkamas jų buvimo būdas, kuris aprašomas egzistencinių momentų 4 poromis: autonomija ir heteronomija, pirmumas ir išvestinumas, savaimingumas ir nesavaimingumas, priklausomybė ir nepriklausomybė. Analizuodamas visus galimus šių porų derinius R. W. Ingardenas siekė išskirti tuos, kuriuose egzistenciniai momentai neprieštarauja vieni kitiems.
Formalioji ontologija
Formaliojoje ontologijoje bandė nustatyti intencionalaus objekto, realaus pasaulio ir grynosios sąmonės struktūrų ypatumus ir išsiaiškinti, kokie egzistencinėje ontologijoje nustatyti egzistavimo būdai suderinami su šiomis struktūromis. Anot R. W. Ingardeno, esminis realaus objekto formos bruožas yra tai, kad ši forma yra visiškai apibrėžta, o intencionalaus objekto ir idėjos formose esama įvairaus pobūdžio schemų ir neapibrėžtumų. Realaus objekto formai būdingas ontologinis autonomiškumas, bet tai, kad šio tipo objektai egzistuoja laike, t. y. atsiranda ir išnyksta, rodo, kad objektas yra ne pirminis, bet išvestinis. Žmogaus sąmonės formali struktūra rodo, kad realus pasaulis negali būti išvestinis šios sąmonės atžvilgiu. R. W. Ingardenas teigė, kad pasaulis yra išvestinis tam tikros sąmonės atžvilgiu, bet tai ne baigtinė, o absoliuti sąmonė.
Materialioji ontologija
Materialiojoje ontologijoje (jos R. W. Ingardenas neišplėtojo) turėjo būti tiriamos idealios kokybės, kurių konkretizacijos lemia konkretaus buvinio formaliąją struktūrą ir egzistavimo būdą. Metafizika turėjo nagrinėti realaus pasaulio ir jo objektų faktinį egzistavimą. R. W. Ingardenas neįrodė, kad realus pasaulis nėra vien transcendentalinės sąmonės koreliatas, vis dėlto jo gauti tyrimų rezultatai yra reikšmingi estetikai.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Literatūros kūrinys (Das literarische Kunstwerk 1931), Apie literatūros kūrinio pažinimą (O poznawaniu dzieła literackiego 1937), Literatūros filosofijos etiudai (Szkice z filozofii literatury 1947), Ginčas apie pasaulio buvimą (Spór o istnienie świata 2 t. 1947–48, t. 3 išleista 1981), Estetikos studijos (Studia z estetyki 3 t. 1957–70), Pažinimo teorijos pagrindai (U podstaw teorii poznania, išleista 1971), Muzikos kūrinys ir jo identiteto klausimas (Utwór muzyczny i sprawa jego tożsamości, išleista 1973).
1076