Býtautas Romanas 1886 08 22Drobūkščiai (Varnių vlsč., Telšių apskr.) 1915 06 22Leysin (Vaud kantonas, Šveicarija), lietuvių filosofas, psichologas.
Išsilavinimas ir veikla
1905–12 Maskvos universitete studijavo filosofiją ir psichologiją. 1912–13 Maskvos gimnazijose dėstė psichologiją, logiką, lotynų ir rusų kalbas. Buvo Lietuvių mokslo draugijos narys, vienas žurnalo Aušrinė įkūrėjų ir aktyviausių bendradarbių, dar bendradarbiavo katalikų žurnale Draugija. Kurį laiką priklausė Rusijos socialdemokratų darbininkų partijai. Daugiausia rašė kalbos ir filosofijos temomis (straipsniai Šis tas iš lietuvių kalbos filosofijos 1908, Lietuvių raštkalbės reikalais 1908, Tauta ir tautiškoji sąmonė 1912, 1913).
Romanas Bytautas
Filosofijos bruožai
R. Bytauto filosofinėms pažiūroms turėjo įtakos rusų ir vokiečių filosofai idealistai, dualizmas. Jis derino materializmą ir idealizmą.
Materializmas, pasak jo, aiškina medžiagiškų reiškinių pasaulį ir yra metodologinis gamtos mokslų pagrindas, bet jo nepakanka suvokti būties esmei, sąmonės reiškiniams, dvasinei žmogaus veiklai. Savaiminei Visatos raidai paaiškinti neužtenka materializmo, jį reikia papildyti teleologija (materializmą pakeičiant panteizmu).
Manė, kad pasaulio esmė geriausiai pažįstama remiantis vidiniu patyrimu.
Etinės ir socialinės idėjos
Dorovę traktavo kaip socialinį reiškinį, kuris reguliuoja individo ir visuomenės santykius, turi savo imanentinius dėsnius, kildino ją iš žmogui įgimto siekio sveikai gyventi.
Tautą traktavo kaip socialinės raidos, ekonominių santykių ir istorinių aplinkybių darinį, taip pat kaip vieną sąlygų, reikalingų žmogaus dvasiniam tobulėjimui ir saviraiškai.
Klasinę visuomenės struktūrą lemia ekonominiai santykiai, bet, anot R. Bytauto, socialinių sluoksnių antagonizmą gali panaikinti įgimtas žmogiškumas.
L: J. Tumelis Romanas Bytautas: Biobibliografija Vilnius 1986; V. Bagdonavičius Romano Bytauto etinės pažiūros Vilnius 2001.
2896