Romanas Danilovičius

Romãnas Danlovičius (Roman Danilovič) po 1225 po 1259, Rusios kunigaikštis. Danieliaus Haličiečio sūnus. 1250 Didžiojo Naugardo kunigaikštis. Pasak Ipatijaus metraščio, 1252 vedė Austrijos kunigaikščio Frydricho Babenbergo giminaitę Gertrūdą – sosto įpėdinę. Čekijos karaliaus Pršemislo II Otakaro (kito pretendento į Austrijos sostą) apsiaustas Neiburge, 1253 iš Austrijos pabėgo. Dalyvavo Haličo-Voluinės kunigaikštystės 1253 žiemos žygyje į Lietuvą. 1255–58 (kitais duomenimis, iki 1260) kaip Mindaugo vasalas valdė Juodąją Rusią (Naugarduką, Slanimą, Valkaviską). 1254 talkino tėvui, kovojančiam su jotvingiais, dalyvavo Haličo-Voluinės kunigaikštystės ir lietuvių 1255 ar 1256 žygyje prieš mongolus‑totorius į Vozviaglį (Kijevo žemėje). Danieliui Haličiečiui 1258 parėmus mongolų‑totorių vado Burundajaus žygį prieš Lietuvą Romanas Danilovičius buvo Vaišelgos (Vaišvilko) suimtas; tėvo, t. p. dėdės Vasilkos rūpesčiu netrukus paleistas. 1259 su mongolais‑totoriais dalyvavo žygyje į Lenkiją. 1260 su Vengrijos karaliumi Bėla IV surengė nesėkmingą žygį prieš Pršemislą II Otakarą.