Romanas I Lekapinas

Romãnas I Lekapnas (Rōmanos I Lekapēnos) apie 870 948 06 15, Bizantijos imperatorius (920–944). Armėnų kilmės imperatoriaus sargybinio sūnus. Valdant t. p. armėnų kilmės imperatoriui Leonui VI Išminčiui sparčiai kilo karjeros laiptais. Nuo 911 vadovavo Samo temai (Bizantijos laivyną laivais ir jūrininkais aprūpinantis teritorinis vienetas). 917 atvyko į Konstantinopolį, tapo įtakingu mažamečio imperatoriaus Konstantino VII Purpurinio dvariškiu. Ištekinęs už jo savo dukterį 920 buvo paskelbtas imperatoriumi bendravaldžiu ir tapo faktiniu valstybės vadovu. 921 ir 924 imperatoriaus bendravaldžiais paskelbė savo sūnus Kristoforą, Steponą ir Konstantiną (imperatorius Konstantinas VII Purpurinis liko nominaliu valdovu), sūnų Teofilaktą 933 paskyrė Konstantinopolio patriarchu. Šalies viduje rėmė smulkius žemės savininkus, siekė, kad jų valdų neperimtų stambūs žemvaldžiai, šiems padidino mokesčius. Daug kariavo su Bulgarija, kol 927 ištekinęs už Bulgarijos caro vaikaitę sudarė ilgai trukusią taiką. 944 sureguliavo ginčus su Kijevo kunigaikščiu Igoriu, Romano I Lekapino kariuomenė sėkmingai kariavo Mesopotamijoje ir Armėnijoje; Bizantija atgavo daug žemių. Mirus gabiausiam sūnui Kristoforui, manoma, nusprendė palikti sostą Konstantinui VII Purpuriniui. Todėl 944 sukilę Romano I Lekapino sūnūs Steponas ir Konstantinas suėmė tėvą ir privertė pasitraukti į vienuolyną. Konstantinopolio gyventojai parėmė imperatorių Konstantiną VII Purpurinį; Steponas ir Konstantinas buvo ištremti pas tėvą.