Romanas IV Diogenas

Romãnas IV Diogènas (Rōmanos IV Diogenēs) ? 1072 08 04Proti (dabar Kınalıada, prie Stambulo), Bizantijos imperatorius (1068–71). Kilęs iš Kapadokijos karinių aristokratų. Pasižymėjo kariaudamas prie Dunojaus. 1068 vedė imperatoriaus Konstantino X Duko našlę regentę Eudokiją Makrembolitisą ir buvo karūnuotas. Tapęs imperatoriumi daugiau dėmesio skyrė karui su tiurkais seldžiukais Mažosios Azijos rytinėje ir pietinėje dalyje, todėl Bizantija 1070 prarado paskutinę valdą Italijoje – Bari uostą. 1071 pralaimėjo tiurkams seldžiukams Manzikerto mūšį, pateko į nelaisvę. Romanas VI Diogenas sutiko su tiurkais seldžiukais sudaryti taiką ir sumokėti išpirką, praėjus 80 dienų buvo paleistas į laisvę. Grįždamas į Konstantinopolį sužinojo, kad ten įvyko perversmas, Eudokija Makrembolitisa buvo uždaryta į vienuolyną, imperatoriumi paskelbtas Dukų giminės atstovas Mykolas VII. Romano IV Diogeno surinkta kariuomenė pralaimėjo Dukams, jis atsisakė sosto. Vėliau buvo apakintas ir išsiųstas į vienuolyną Marmuro jūros saloje, kur nuo žaizdų mirė.