romãninio stliaus dail
Bendroji apžvalga
Daugiausia romaninis stilius reiškėsi bažnytinėje dailėje. Monumentalių formų bažnyčios puoštos (daugiausia Prancūzijoje) akmens reljefais, sienų tapyba, pasižyminčia supaprastintomis formomis, linijiniu piešiniu, santūriais spalvų deriniais. 10 a. pradžioje interjere vyravo monumentali freskų tapyba, nuo 11 a. – skulptūra ir dekoratyvinė dailė.
Akmenine apvaliąja skulptūra ir reljefais puošta sakralinių pastatų fasadai, portalai, timpanai, nišos, pilioriai, konsolės, interjero kolonų kapiteliai. Romaninio stiliaus skulptūra tašyta daugiausia iš akmens; Ispanijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse daryta ir iš medžio. Ji religinės, animalistinės tematikos, dažni fantastiniai ir mitologiniai motyvai, simbolinių augalinių ir geometrinių motyvų raštai, pynės. Remtasi ikonografinio vaizdavimo tradicija, būdinga Biblijos, šventųjų gyvenimo siužetai. Vaizduojant žmogų nesilaikyta realių kūno proporcijų. Nuo 12 a. kolonų kapitelius ir portalus pradėta puošti augaliniais, gyvūniniais motyvais, žmogaus figūromis.
Tapyba buvo dekoruojamos paskliautės, apsidės, sienos, medinių lubų kesonų plokštumos. Plokštuminei, kontūrinei tapybai būdinga linijinis piešinys, primityvios formos, elementarūs spalvų deriniai. Puošyboje vyravo Šv. Rašto temos bei siužetai, teologinės bei moralinės alegorijos, simboliai, dažni simbolinės reikšmės augaliniai ir gyvūniniai motyvai. Buvo paplitusi miniatiūrų tapyba, nuo 11 a. antros pusės – tapyba ant lentų (altorių retabulai). Prancūzijoje ir Pareinės Vokietijoje pastatų langus pradėta puošti vitražais.
Prancūzija
Labiausiai romaninis stilius reiškėsi Prancūzijos dailėje. Čia susiklostė keletas regioninių romaninio stiliaus stilistinių mokyklų ir atmainų. Burgundijoje nuo 9 a. kurtas Burgundijos menas. Skulptūra pasižymėjo ekspresija, šviesos ir šešėlių kontrastais, emocingumu. Joje susipynė vėlyvosios antikos ir barbarų genčių tradicijos, vyravo bibliniai siužetai, teologinės alegorijos, religiniai simboliai (Cluny Šv. Petro bazilikos kapitelio dekoras, Autuno Šv. Lozoriaus katedros portalo timpano ir kapitelių dekoras, 1130, skulptorius Gislebert’as, Vézelay Šv. Marijos Magdalietės katedros portalo timpano Šventosios Dvasios atsiuntimo scena, 12 a. pirma pusė, skulptorius, manoma, Gislebert’as). Reljefams būdinga suplokštinta erdvė, išilgintos figūros.
Sienų tapyba supaprastinto piešinio, dekoratyvios formos, elementarių spalvų derinių (Cluny vienuolyno koplyčia, Berzé‑la‑Ville’yje, netoli Cluny, 1109, Šv. Stepono katedra Auxerreʼe, 13 amžius). Languedoco mokyklai būdinga neaukšti dinamiško piešinio reljefai (Šv. Petro vienuolyno Moissace portalas, 1115–30). Provanso bažnyčių skulptūriniam dekorui įtakos turėjo senovės Romos architektūros palikimas (Saint‑Gilles‑du‑Gard’o benediktinų vienuolyno bažnyčios vakarinis portalas, Gard’o departamentas, 12 amžius). Gausiu skulptūriniu dekoru išsiskiria Poitiers, Arles’io, Autuno, Vézelay, Moissaco bažnyčios. Šventovių portalus, timpanus, kolonų kapitelius pagal vyravusią ikonografiją pradėta puošti reljefine skulptūra, derančia su architektūrinėmis formomis.
Intensyviai plėtotos knygų miniatiūros, jose tęstos Bizantijos ir Karolingų iliuminavimo tradicijos (Šv. Stepono sakramentarijus iš Limoges’o, apie 1100). Plėtotas emalio menas (Limoges’o emalis), sukurta meniškų juvelyrinių, siuvinėtų tekstilės dirbinių.
Italija
Italijoje romaninio stiliaus ankstyvojo laikotarpio skulptūros turėjo barbarų, vėlesnio laikotarpio – Bizantijos meno ir prancūzų skulptūros bruožų. Skulptūros aiškaus formų ritmo, raiškaus vaizdo. Kai kuriose Italijos srityse jos turėjo savitų bruožų; Šiaurės Italijoje Lombardijos ir Emilijos pastatams būdinga skulptūrinio dekoro gausa, raiškios formos (reljefai Pasaulio sutvėrimas Modenos katedroje, 1106, meistras Wiligelmo, Pisos katedros bronziniai vartai, 1180, skulptorius B. Pisano).
Romoje 12–13 a. garsėjo Cosmati ir Vassalletto meistrų šeimų marmuro skulptūros ir mozaikos (Šv. Jono Laterano bazilikos vienuolyno kolonos, 13 amžius). Romos ir Venecijos skulptūros mokyklų kūriniuose ryšku bizantiškosios skulptūros tradicijos. Išsiskyrė Toskanos (Florencija, Asyžius) bažnyčių skulptūrinis dekoras, jis derintas su polichromine marmuro inkrustacija (Šv. Minjato ant Kalno bažnyčios Florencijoje, Šv. Frediano bazilikos Luccoje dekoras). Tapyboje daugiausia plėtota freskos (kartais tapytos ant medinio pagrindo); jų stilistikai būdinga linijinis piešinys, turtingas koloritas (Šv. Klemenso bažnyčios Romoje freskos). Kurtos puošybinės knygų miniatiūros. Garsėjo benediktinų Subiaco Šv. Skolastikos, Farfos (abu Lacijaus sritis) ir Romos vienuolynų liturginių knygų iliuminacijos, jose ryšku vėlyvosios antikos, Bizantijos meno tradicijų derinys. 12 a. Sicilijos, Venecijos bažnyčių mozaikose žymu Bizantijos meno įtaka (Venecijos Šv. Morkaus, apie 1063, Cefalù, 1148, Monrealės, 1180–90, katedrose, Admirolo Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje Palerme, apie 1143).
freska Šv. Klemensas aukoja mišias (apie 1100, Šv. Klemenso bažnyčia Romoje)
Ispanija
Kristus Visavaldis ant kryžiaus iš Oloto, Katalonijos sritis (Ispanija; medis, polichromija, 12 a. vidurys, Nacionalinis Katalonijos meno muziejus Barselonoje)
Ispanijoje romaninis stilius plėtotas 10–12 amžiuje. Ankstyvieji sakraliniai statiniai dekoruoti gausiais akmens reljefais (Švč. Mergelės Marijos vienuolyno bažnyčios portalas Ripollyje, prie Geronos, 1010–32, Šv. Izidoriaus Leone, Šv. Martyno Frómistoje, prie Palencijos, abi apie 1060, Santiago de Compostelos katedros Šlovės portalas, apie 1080–1211, Lugo Švč. Mergelės Marijos katedra, 1129). Kantabrijos skulptūrai ir skulptūriniam dekorui būdinga kompozicijos įvairovė, realistiniai elementai (Cervatos Šv. Petro, apie 1129, Santillana del Maras, 12 a., bažnyčios Kantabrijos sritis), Katalonijos sienų tapybai – ryškus kontrastingas koloritas, bizantiškosios mozaikos stilistika (Sant Quirze de Pedreto bažnyčios freskos, 11–12 a., Karalių panteono freskos Šv. Izidoriaus bažnyčioje Leone, 12 a. pabaiga). Sukurta tapytų altorių paveikslų ant medinių lentų (Šv. Juditos ir šv. Kirijako kankinimas, 12 a.), knygų miniatiūrų. Katalonijos bažnyčių interjerai puošti medinėmis polichromuotomis skulptūromis.
Nuo 11 a. pabaigos arabų užkariautoje Ispanijos teritorijoje (ypač Sevilijoje, Valensijoje ir Granadoje) plėtotas ispanų‑maurų stilius, derinta romaninio stiliaus ir islamo dailės elementai. Valensijoje, Málagoje pradėti kurti ypač meniški romaninio stiliaus fajanso dirbiniai. Nuo 12 a. po rekonkistos nepriklausomybę atgavusioje Ispanijos dalyje plėtotas mudecharų stilius. Būdinga polichromuoto medžio dekoras, fajanso plytelių apdaila, kurti metalo, dramblio kaulo, odos dirbiniai. Vėlyvojo romaninio stiliaus laikotarpio sakralinių pastatų interjerai gausiai puošti reljefinėmis kompozicijomis, skulptūromis, sienų tapyba (Senoji katedra Salamancoje, pradėta 1140, Zamoros katedra, 1154–74).
Vokietija
Vokietijoje (nuo 962 priklausė Šv. Romos imperijai) romaninis stilius įsigalėjo 11 a. antroje pusėje–13 a. pirmoje pusėje. Skulptūra (akmeninės apaštalų, pranašų statulos, bareljefai, antkapinės plokštės) ekspresyvi, dinamiška, būdinga individualizuoti veido bruožai (Šv. Kirijako bažnyčios skulptūrinis dekoras Genrode, Saksonijos‑Anhalto žemė, 1100–30, Merseburgo Šv. Jono Krikštytojo ir šv. Lauryno katedros bronzinė antkapinė plokštė, apie 1100).
Sakralinių pastatų vidus puoštas freskomis (daugiausia Regensburgo mokyklos), jose taikyti Otonų renesanso, bizantiškosios dailės principai (Visų Šventųjų koplyčios Regensburge sienų tapyba, apie 1160, Hildesheimo Šv. Mykolo bažnyčios vidurinės navos medinių lubų tapyba, 13 amžius). Sukurta vitražų (Augsburgo katedroje, po 1100). Vienuolynų skriptorijuose (benediktinų Helmarshauseno vienuolynas) tęstos Karolingų renesanse suklestėjusios knygų miniatiūrų tapybos, knygrišystės tradicijos (Henriko III Liūto giesmynas, 12 amžius). Nuo 12 a. bažnyčių interjerus puošė Otonų renesanso stilistikos akmens ir medžio skulptūros; vyravo krucifiksai, Švč. Mergelės Marijos skulptūros. Meniškumu išsiskiria Kölno Švč. Mergelės Marijos Kapitolijuje bažnyčios medinės siužetiniais reljefais dekoruotos polichromuotos durys (1065).
Sankt Egidieno evangelijos viršelis (Vokietija; medis, sidabras, auksas, perlai, pusbrangiai akmenys, jūrų vėplio iltys, 12 a. pabaiga, Hercogo Antono Ulricho muziejus Braunschweige)
Didžioji Britanija
Barfrestono bažnyčios portalas (Kento grafystė, Anglija, 12 a. pabaiga)
Didžiojoje Britanijoje sakraliniai statiniai puošti reljefais (Durhamo, pradėta 1093, Chichesterio, 1120–25, Canterbury, 11 a., katedrų dekoras), dekoruoti bažnyčių portalai. Kurti dramblio kaulo drožiniai, emalio dirbiniai (Balfouro ciborija, 1160–70). Liturginių knygų iliuminacijos kurtos Canterbury Šv. Augustino, benediktinų Saint Albanso, Bury Šv. Edmundo, Winchesterio (Winchesterio miniatiūros mokykla, 10 a.) vienuolynų skriptorijuose (Winchesterio Biblija, apie 1175). Ankstyvosios romaninio stiliaus miniatiūros daugiausia ornamentinės – iš sudėtingai supintų linijų, juostų, stilizuotų gyvūnų figūrų, t. p. būdinga normanų dailės stilistika, vėliau kurtos ir siužetinės miniatiūros.
Taikomoji dailė
Taikomojoje dailėje tobulinta emalio technika ir auksakalystė, atsirado monumentalių bronzos dirbinių (bažnyčių durys, krikštyklos, antkapinės plokštės). 11–12 a. Vokietijoje klestėjo bronzos liejyba, sukurta masyvių, monumentalių dirbinių (Mainzo, Hildesheimo, 10–11 a., Augsburgo, 11 a., katedrų durys). Meniškų bronzos dirbinių sukurta Nyderlanduose, Anglijoje (Gloucesterio katedros žvakidės, Durhamo katedros durų rankena, visos 12 a.), Prancūzijoje (Lježo bažnyčios krikštykla, 1115). Meniškumu išsiskyrė juvelyriniai, emalio dirbiniai, liturginiai reikmenys (dramblio kaulo relikvijoriai, knygų aptaisai).
Henriko III Liūto giesmyno iliustracija (Vokietija; 12 a., Hercogo Augusto biblioteka Wolfenbüttelyje)
Bayeux tapiserijos fragmentas (Prancūzija; vilna, drobė, apie 1077, Gobelinų muziejus Bayeux)
Buvo audžiamos ir rišamos tapiserijos – įvairaus formato sieniniai kilimai, puošti istoriniais, religiniais ir alegoriniais siužetais (Kvedlinburgo ir Halberstadto kilimai, abu 12 a.), siuvinėti (Bayeux juostinė tapiserija, apie 1077). Šiaurės ir Vakarų Europoje (Norvegijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje) kilimai ir tapiserijos naudota bažnyčių ir pilių interjero erdvei skaidyti, dekoruoti bei šilumai palaikyti.
romaninis stilius; romanika
Lietuva
Apie romaninio stiliaus dailę Lietuvoje Lietuvos seniausių laikų dailė.
2271